Minaičiuose pagerbtas 1949 m. vasario 16 d. Deklaracijos signatarų ir visų Lietuvos partizanų atminimas
Plazdančios vėliavos, skambančios dainos, jausmingi žodžiai ir patriotiniai jausmai sklandė ore vasario 15 dieną Miknių-Petrėčių sodyboje, Minaičiuose, Radviliškio rajone. Čia paminėtos 73-osios Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio (LLKS) Tarybos 1949 m. vasario 16-osios Deklaracijos paskelbimo metinės.
Nuo pat ankstyvo ryto neužsidarė atkurto partizanų bunkerio durys, čia lankėsi ir Aviacijos bazės ir Oro gynybos bataliono šauktiniai, Radviliškio rajono švietimo įstaigų mokiniai. Su Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio (LLKS) Taryba, jos veikla ir 1949 m. vasario 16-osios Deklaracijos reikšme Lietuvos valstybės istorijai supažindinti Radviliškio Lizdeikos gimnazijos, V. Kudirkos progimnazijos, Grinkiškio Jono Poderio gimnazijos, Sidabravo gimnazijos, Šiaulėnų Marcelino Šikšnio gimnazijos mokiniai. Visi jie dalyvavo ir šventiniame minėjime, skirtame 73-iosioms Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio (LLKS) Tarybos 1949 m. vasario 16-osios Deklaracijos paskelbimo metinėms.
Saulėtą vasario dieną vykęs iškilmingas minėjimas prasidėjo Lietuvos valstybinės vėliavos pakėlimu bei Lietuvos Respublikos himnu, prisiminti ir tylos minute pagerbti žuvusieji už Lietuvos laisvę, tarp kurių ir minimos partizanų Deklaracijos signatarai: Petras Bartkus-Žadgaila (1925-1949), Leonardas Grigonis-Užpalis (1905-1950), Aleksandras Grybinas-Faustas (1920-1949), Vytautas Gužas-Kardas (1920-1949), Bronius Liesis-Naktis (1922-1949), Juozas Šibaila-Merainis (1905-1953), Adolfas Ramanauskas-Vanagas (1918-1957), Jonas Žemaitis-Vytautas (1909-1954).
Prasmingai apie Lietuvos valstybės kūrimą, apie neįkainojamą partizanų auką Lietuvai kalbėjo ir artėjančios Vasario 16-osios, Lietuvos valstybės atkūrimo dienos proga susirinkusiuosius sveikino Lietuvos Respublikos krašto apsaugos viceministras Krašto apsaugos viceministras Žilvinas Tomkus, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinis direktorius Arūnas Bubnys ir Radviliškio rajono savivaldybės meras Vytautas Simelis.
Lietuvos partizanus taip pat pagerbė LR Seimo narys Antanas Čepononis, Lietuvos laisvės kovų dalyviai ir jų artimieji, Radviliškio rajono savivaldybės mero pavaduotojas Vytautas Krikščiūnas, Savivaldybės administracijos direktorė Jolanta Margaitienė, jos pavaduotojas Justinas Pranys, Lietuvos kariuomenės karinių vienetų vadai ir kariai, kariūnai, kariai savanoriai, kariuomenės kūrėjai, Lietuvos šaulių sąjungos nariai, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro darbuotojai, Radviliškio rajono mokiniai ir pedagogai. Lietuvos Respublikos vadovybės ir visų Lietuvos žmonių vardu Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopos kariai padėjo gėlių prie paminklo 1949 vasario 16 d. LLKST Deklaracijos signatarams. Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopos kariai atliko tris salves: Lietuvos valstybei, 1918 m. Vasario 16-osios Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarams ir 1949 m. vasario 16-osios Deklaracijos signatarams.
Šventėje grojo Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų orkestras (vad. kapelmeisteris kapitonas Ričardas Kukulskis, dirigentas kapitonas Remigijus Terminas), Lietuvos Respublikos himną sugiedojo Baisogalos kultūros centro meno mėgėjai. Specialiai šiai progai parengtą koncertinę programą susirinkusiesiems dovanojo Baisogalos kultūros centras.
Po iškilmingos dalies susirinkusieji apžiūrėjo Lietuvos kariuomenės karinės ginkluotės, ekipuotės ir karinės technikos ekspoziciją, LLKS Tarybos vadavietės ekspozicijas, fotografijų parodą, klėtyje įrengtą autentišką partizanų bunkerį, kuriame ekskursiją vedė Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro atstovai, vaišinosi karšta arbata. Renginyje dalyvavę istorijos rekonstruktorių klubo „Partizanas“ nariai, apsirengę partizanų kovų laikmečio uniformomis, visiems susidomėjusiems pasakojo apie to meto partizanų aprangą, ginklus.
Šiek tiek istorijos.
1949 m. vasario 2-22 d. Minaičių kaime (Radviliškio r.) buvo sušauktas visos Lietuvos partizanų vadų suvažiavimas. Pavojingomis, neįsivaizduojamai sudėtingomis sąlygomis susibūrę visos Lietuvos partizanų apygardų vadai įkūrė Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdį ir pasirašė Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio (LLKS) Tarybos Deklaraciją. Šiuo dokumentu buvo užtikrintas Lietuvos valstybės tęstinumas ir paskelbta lietuvių tautos valia atkurti nepriklausomą demokratinę valstybę. Kartu su kitais tuomet parengtais dokumentais įteisintas Lietuvos laisvės kovos sąjūdis kaip visuotinio organizuoto ginkluotojo pasipriešinimo organizacija, o Taryba – kaip vienintelė teisėta valdžia okupuotos Lietuvos teritorijoje. Deklaracija kartu su kitais Lietuvos partizanų vadų suvažiavime priimtais dokumentais sudarė teisinį ir politinį Lietuvos ginkluotojo pasipriešinimo pagrindą, suteikė laisvės kovoms naują pobūdį, įteisino Lietuvos laisvės kovos sąjungą kaip visuotinio organizuoto ginkluotojo pasipriešinimo sovietinei okupacijai organizaciją.
Nepriklausomos demokratinės Lietuvos valstybės atkūrimui penkerius metus buvo dedamos didžiulės partizanų, ryšininkų pastangos, paaukota tūkstančiai gyvybių. Iš viso sovietų okupacijos metais tremtyje, lageriuose, ir kalėjimuose buvo nužudyta apie 100 tūkstančių Lietuvos gyventojų, partizaniniame kare Lietuvoje dalyvavo daugiau nei 100 tūkstančių Lietuvos sūnų ir dukterų, žuvo ko ne kas penktas partizaninio karo dalyvis – nužudyta 20,5 tūkst. partizanų ir jų rėmėjų.
Nepriklausomos Lietuvos nesulaukė nė vienas partizanas, pasirašęs Deklaraciją.
Signatarų, 1949 metais pasirašiusių Deklaraciją, profesijos taikiame gyvenime: Bronius Liesis-Naktis (1922–1949) buvo studentas, būsimasis žurnalistas; Aleksandras Grybinas-Faustas (1920–1949) – mokytojas; Juozas Šibaila-Merainis (1905–1953) buvo mokytojas taip pat, Petras Bartkus-Žadgaila (1925–1949) – studentas, būsimasis sklandytojas; Vytautas Gužas-Kardas (1920–1949) buvo buhalteris; Leonardas Vilhelmas Grigonis-Užpalis (1905–1950) buvo mokytojas; Adolfas Ramanauskas-Vanagas (1918–1957) taip pat buvo mokytojas ir atsargos karininkas – visi civilinių humanitarinių profesijų atstovai ir tik Jonas Žemaitis-Vytautas (1909–1954) buvo profesionalus karininkas.
2019 m. paskelbti partizano generolo Jono Žemaičio-Vytauto metais – minint 110-ąsias gimimo metines.
Ištrauka iš Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio Tarybos Deklaracijos:
„Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Taryba, atstovaudama visas Lietuvos teritorijoje esančias vieningos vadovybės vadovaujamas karines visuomenines grupuotes, būtent:
a/ Pietų Lietuvos Sritį, savo sudėtyje turinčią Dainavos ir Tauro apygardas,
b/ Rytų Lietuvos Sritį, savo sudėtyje turinčią Algimanto, Didžiosios Kovos, Vyčio ir Vytauto apygardas,
c/ Vakarų Lietuvos Sritį, savo sudėtyje turinčią Kęstučio, Prisikėlimo ir Žemaičių apygardas, tai yra, reikšdama lietuvių tautos valią, pakartodama Vyriausiojo Lietuvos Atstatymo komiteto nutarimuose ir Deklaracijoje paskelbtus pagrindinius principus bei juos papildydama nutarimais, priimtais Prezidiumo ir Bendro demokratinio pasipriešinimo sąjūdžio Karo Tarybos jungtiniame posėdyje, s k e l b i a:
1. LLKS Taryba, remdamasi Bendro demokratinio pasipriešinimo sąjūdžio Prezidiumo ir Karo Tarybos jungtinio posėdžio nutarimais, okupacijos metu yra aukščiausias tautos politinis organas, vadovaująs politinei ir karinei tautos išsilaisvinimo kovai.
2. LLKS Tarybos ir jos Prezidiumo būstinė yra Lietuvoje.
3. Valstybinė Lietuvos santvarka – demokratinė respublika.
4. Suvereninė Lietuvos valdžia priklauso tautai.
5. Lietuvos valdymas vykdomas per laisvais, demokratiniais, visuotiniais, lygiais, slaptais rinkimais išrinktą Seimą ir sudarytą Vyriausybę.
6. Nuo okupacijos pabaigos ligi susirenkant demokratiniam Lietuvos Seimui, įstatymų leidžiamąją galią turi Laikinoji Tautos Taryba.
Komunistų partija, kaip diktatūrinė ir iš esmės priešinga pagrindiniam lietuvių tautos siekimui ir kertiniam Konstitucijos nuostatui – Lietuvos nepriklausomumui, – nelaikoma teisine partija.
Ir paskutinis punktas Deklaracijos pabaigoje: Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Taryba, prisidėdama prie kitų tautų pastangų sukurti pasaulyje teisingumu ir laisve pagrįstą pastovią taiką, besiremiančią pilnutiniu įgyvendinimu tikrosios demokratijos principų, išplaukiančių iš krikščioniškosios moralės supratimo ir paskelbtų Atlanto Chartijoje, Keturiose Laisvėse, 12-oje Prezidento Trumeno Punktų, Žmogaus Teisių Deklaracijoje ir kitose teisingumo ir laisvės deklaracijose, prašo visą demokratinį pasaulį pagalbos savo tikslams įgyvendinti…
Okupuotoji Lietuva, 1949 m. vasario 16 d.“
