Baigti tvarkyti Marijampolės Marijonų vienuolyno fasadai ir stogas

Kultūros infrastruktūros centro (KIC) užsakymu dažnai tvarkomi istoriniai pastatai, jau pakeitę savo pirminę paskirtį. Marijampolės marijonų vienuolyne ir dabar įsikūrę vienuoliai, nuo šiol jie gyvens  jau gražesniame, sutvarkytame pastate.

Vienuolių ordinas, davęs vardą Marijampolei

Marijonų vienuoliai Lietuvoje įsikūrė daugiau kaip prieš 260 metų. Atvykti į Lietuvą juos pakvietė Prienų seniūno žmona grafienė Pranciška Butlerienė, susirūpinusi pavaldinių sielovada. Teigiama, kad šios brolijos veikla turėjo daug įtakos Marijampolės atsiradimui, augimui bei jos kultūrinei raidai, miestas net ir savo pavadinimą gavo nuo jų.

Pirmasis Marijonų vienuolyno pastatas ir medinė bažnyčia dabartinėje Marijampolėje iškilo 1758 metais. 1791 metais buvo nuspręsta statyti mūrinį vienuolyną ir labai greitai šis planas buvo įgyvendintas. Vadovaujant abatui Viktorui Volungevičiui pastatytas vieno aukšto, stačiakampio plano pastatas su uždaru kiemu ir rūsiu, stogas dengtas čerpėmis. 

1922 metais pagal inžinieriaus Vitenbergo projektą buvo užstatytas antras aukštas. Vienuolyno pamatai buvo labai gilūs, iškilus antram aukštui po visu pastatu įrengti rūsiai.

Marijampolės vienuolyno istorija baigėsi 1948 metais – jis buvo uždarytas, turtas atimtas. Pastate buvo įsikūrusi vidurinė, vėliau – internatinė mokyklos. Statinys nukentėjo ir nuo gaisro, per kurį sudegė pastogė, stogas. Buvo laikotarpis, kai vienuolyno pastatas stovėjo apleistas, išdaužytais langais. Teisėtiems savininkams – Marijonų ordinui – turtas grąžintas 1991 metais. Dabar pastatas vėl naudojamas pagal pirminę paskirtį – čia gyvena, meldžiasi vienuoliai marijonai, dalį patalpų pagal panaudos sutartį jie užleidę vyskupijos kurijai.

Prieš tvarkant kultūros vertybes atliekami tyrimai

Marijonų vienuolyno pastatas buvo remontuotas praėjusio amžiaus pabaigoje ir šio amžiaus pradžioje, vėliau pagalbos jis sulaukė 2010 metais, bet tada apsiribota tik dalies fasado ir vidaus patalpų, taip pat dalies rūsio patalpų tvarkybos darbais.

Naujas tvarkybos darbų etapas prasidėjo 2017 metais, įgyvendinant Marijampolės Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčios ir marijonų vienuolyno statinių komplekso Marijonų vienuolyno fasadų, stogo ir rūsio patalpų tvarkybos darbų projektą: remontas, restauravimas ir avarijos grėsmės pašalinimas (apsaugos techninių priemonių įrengimas).

Prieš pradedant tvarkybos darbus, 2017 metais buvo atlikti įvairūs tyrimai (fotofiksacija, konstrukcijų, polichrominiai, istoriniai), būtini statinio būklei įvertinti; parengti sprendiniai, kurie padėtų kuo geriau išsaugoti autentišką šio Kultūros vertybių registre įrašyto pastato vaizdą.

„Tvarkėme stogą, fasadus, dalį rūsio patalpų. Žinoma, iš šalies žiūrint geriausiai matyti stogo pokyčiai – seną skardinę dangą pakeitėme keraminėmis čerpėmis, taip pat sutvarkyti, naujai nudažyti fasadai“, – apie padarytus darbus trumpai pasakojo juos atlikusios UAB „Vidara“ statybos direktorius Raimundas Petrikaitis.

Šie, visiems matomi darbai, – tik ledkalnio viršūnė. Kad jie būtų padaryti, reikėjo gerai pasiruošti – ne tik atlikti minėtus tyrimus, bet ir kitus darbus. Pavyzdžiui, prieš dengiant stogą keraminėmis čerpėmis, teko sutvarkyti medines jo konstrukcijas, buvo įrengta žaibosauga, sumontuoti stogo saugos elementai, sniego užtvaros, lietaus vandens nuvedimo sistema.

Ypač daug dėmesio pareikalavo vienuolyno pastato fasadai: teko restauruoti pažeistą mūrą, pašalinti atmosferos kritulių ir drėgmės pažeistą tinką, sutvirtinti jį specialiomis priemonėmis, o vietomis atkurti, apatinę fasado dalį nutinkuoti  sanuojančiu tinku. Fasadai nudažyti pagal polichromijos tyrimus autentiškos spalvos dažais. Siekiant geriau apsaugoti pastatą, buvo atkasti  pamatai, esamas akmens mūras remontuotas, įrengta vertikali  hidroizoliacija, sutvarkytas lietaus vandens nutekėjimas,  pastato perimetru įrengta alsuojanti nuogrinda.

Taip pat buvo restauruota dalis rūsio patalpų, pakeistos kelios lauko filinginės durys su stiklu, rūsio langai, išlaikant medžiagiškumą ir raštą.

Marijonų vienuolyno tvarkybos darbai pradėti 2019 metais, bendra jų kaina – beveik 484 tūkst. eurų. Darbai finansuoti iš LR Kultūros ministerijos administruojamos Nekilnojamųjų kultūros vertybių tvarkybos darbų (paveldotvarkos) finansavimo programos, taip pat prisidėjo pareiškėjas, finansuota iš kitų šaltinių.