Reikia gyventi čia ir dabar
Lentvario miesto bibliotekoje vyko jaukus ir šiltas susitikimas su rašytoja Asta Jolanta Miškinyte. Vakaro viešnia kalbėjo apie savo tris išleistas knygas ir kūrybą. Apie tai, kad norint įgyvendinti savo sumanymus ir svajones niekada nereikia laukti patogaus laiko, nes jis gali niekada ir neateiti. Reikia gyventi čia ir dabar net tuomet, jei kartais dėl savo svajonės tektų „lipti pro langą“. Rašytojos knygose nesunku atpažinti savo aplinką, o gal net ir patį save.
Asta Jolanta Miškinytė gimė Vilniuje, mokėsi ir baigė Grigiškių vidurinę mokyklą. 1977–1982 m. baigė VVPI Gamtos geografijos fakultetą ir tapo geografijos ir fizinio lavinimo mokytoja. Tačiau gyvenime teko dėstyti ir kūno kultūrą, o pamečiui gimus trims dukrytėms kurį laiką ir vaikų darželio auklėtoja pabūti. Po vaiko priežiūros atostogų autorė grįžo į gimtųjų Grigiškių mokyklą, kur dėstė lietuvių kalbą rusakalbiams ir dirbo dailės istorijos mokytoja lietuviškoje mokykloje. Ten ji subūrė „15 klubą“, kuriame leido moksleivių laikraštį. Pirmieji rašytojos eilėraščiai buvo išspausdinti žurnale „Jaunimo gretos“ ir laimėta premija už geriausią metų debiutą, o 2004 m. radijo pjesė „Mama, aš tave myliu“ Lietuvos radijo pjesių konkurse laimėjo trečią premiją. Šios pjesės rašytoja pati neklausė ilgą laiką, bet išgirdus ją po kurio laiko visu kūnu nubėgo šiurpuliukai, o iš akių nuriedėjo ne viena ašara.
Debiutinis A. J. Miškinytės kūrinys – tai romanas „Bitlas, Ana Orka ir aš“, pasirodęs 2019 metais. Aprašyme teigiama, kad ši knyga yra tarsi mūsų visuomenės atspindys. Tekstas skirtas tiek jaunimui, tiek suaugusiems ir pasakoja vieno paauglio bei jį supančių žmonių istoriją. Kūrinyje paliečiamos tokios temos, kaip tėvų nesutarimai, skyrybos, paauglių problemos, melas, nelaiminga meilė. Autorė teigia, kad ši knyga tėvams padės geriau suprasti savo paauglius. Tai ir knyga apie draugystę, kuri buvo ir yra labai svarbi visais laikais ir visų kartų žmonėms. Rašytoja teigia, kad nesvarbu, kad kiti nežino, ką tu padarei, svarbu, kad tu pats tai žinai ir su tuo žinojimu ne kam kitam, o tau teks nugyventi savo gyvenimą. Mums tik atrodo, kad vertybės keičiasi, bet iš tiesų jos nesikeičia, tik mes nustojome apie jas garsiai kalbėti. Autorė susitikimo metu minėjo, kad šį romaną planuojama ekranizuoti. Kai pasirodys meninis filmas, autorė pažadėjo į Lentvario miesto biblioteką sugrįžti drauge su filmo režisiere ir jį pristatyti skaitytojams.
2020 metais pasirodė antroji rašytojos knyga – romanas „Kasios K. asmeninis gyvenimas“. Knygoje liečiamos jau kitos temos. Šiuo romanu autorė skaitytojams padovanojo moters brendimo istoriją. Rašytojos žodžiais tariant, šiuo romanu ji labai norėjo papasakoti apie Kasios K. gyvenimą, apie sudėtingą moters pasaulį ir tą ypatingą vidinę stiprybę, kurią kiek nuvertino dabartinis žiniasklaidos fonas, įsprausdamas į pamestų kilogramų skaičiavimo rėmus, blakstienų priauginimo naujoves, raukšlių naikinimo injekcijomis maratoną, pervertindamas šalia esančio partnerio svarbą ir svorį bei banko sąskaitą, bet juk sielos randų joks skalpelis neištaisys, jie visi atsispindi mūsų žvilgsniuose, jei matai juose skausmą, reiškia pats dar irgi esi gyvas.
Trečiojoje knygoje „Ir tada jie išplaukė“ knygos veikėjai Vyras ir Moteris, jie neturi vardų, nes, kaip sakė autorė, tai gali būti bet kuris iš mūsų. Skirtingas knygas vienija bendri kūrybos bruožai: stiprūs charakteriai, rimtos problemos, situacijų įtaigumas. Paklausta, kodėl visa tai daro, rašytoja ilgai negalvojusi atsakė: „Nes man patinka. Istorijų galvoje daugiau, nei spėju užrašyti. Taip gyventi įdomiau.“
Susitikimo metu vyko aktyvus bendravimas, nes daugelis atėjusių į susitikimą buvo skaitę autorės knygas. Tie, kurie buvo neskaitę, suskubo iš karto po susitikimo pasiimti rašytojos knygų. Autorė atskleidė, kad artimiausiu metu pasirodys ir ketvirtas romanas, netgi įvardijo knygos pavadinimą, o atsisveikindama Lentvario bibliotekos viešnia šmaikščiai pajuokavo, kad kalbėdami su rašytojais būtume atsargesni, nes rašytojai „vagia jūsų gyvenimus“.
