Buvusio Jonušo Radvilos studijų centro teritorijoje – kūrybinės ir visuomeninės erdvės potencialas
Nacionaliniame architektūros ir urbanistikos konkurse „Išmanusis miestas“ dalyvaujanti Kėdainių rajono savivaldybė planuoja iš naujo įveiklinti buvusio Kauno kolegijos Kėdainių Jonušo Radvilos studijų centro teritoriją ir pastatą, o tam paruošti idėją ketina komanda „A kvadratu“.
3 hektarų ploto visuomeninės paskirties sklypas ribojasi su miesto parku ir privačiais sklypais. Sklypo teritorijoje yra šlaitas. Apleistas pastatas jame nebefunkcionuoja, tačiau yra vaizdingoje ir istorinėje vietoje, urbanizuotoje Kėdainių dalyje.
Kėdainių vizija – numatyti naujas galimybes pastatui ir teritorijai, pritaikyti visuomenės ir socialiniams poreikiams, pritraukti verslą ir kultūrą. Komandos „A kvadratu“ narės Agnė Mikonytė ir Augusta Orlauskaitė teigia, kad šiuo metu teritorija yra neįtraukianti, bet turinti potencialo.
„Nuo projekto pradžios norėjome pasirinkti Kėdainius, norėjome progos ir priežasties praleisti daugiau laiko šiame mieste, geriau jį pažinti. Pasirinkta teritorija yra šiaurinėje miesto dalyje, ji iškart kelia pasiekiamumo ir jungčių su miesto centru klausimų.
Mokyklos teritorija ribojasi su parku, kuris kartu su mokyklos pastatu gali tapti puikia kūrybine, visuomenine erdve kėdainiškiams“, – sako „A kvadratu“ narės.
Jos atskleidė ir savo požiūrį apie ateities miestą – koks jis bus?
„Pastebėdami dabartines tendencijas tikimės, kad ateities miestas bus tvaresnis ir žmogiškesnis. Ateityje turėtų dar labiau atsiskleisti architektūriniai ir urbanistiniai principai, kurių mokomės dabar ir taikysime ateities projektuose.
Matysime, ar jie pasiteisina, o gal ieškosime naujų. Tvirtai pasakyti tikrai neįmanoma, bet didėjant visuomenės sąmoningumui ir įsitraukimui į architektūros ir miesto planavimo procesus galima tikėtis geriausio.
Išmanumas mums yra gebėjimas visapusiškai suvokti priežastis ir pasekmes. Kitais žodžiais tariant, kokią įtaką mūsų veiksmai turės aplinkai, žmogui, miestui artimoje ir tolimoje ateityje. Išmanųjį miestą siejame su patogumu susisiekti, bendrauti. Miestas, kuris sukuria erdvę gyvenimui, o ne jį slopina, išnaudoja tai, ką turi“, – sako A. Mikonytė ir A. Orlauskaitė.
Merginos pasakoja, kad jas labiausiai įkvepia jautrumas aplinkai ir žmogiškasis mastelis.
„Originalioms mintims kilti padeda įvairūs dalykai, kartais tai gali būti aplinkoje pastebimos detalės, paroda, architektų darbai, knygos, straipsniai. Svarbu išlaikyti vidinę ramybę ir išlaikyti atvirumą idėjoms.
Kurdamos turime išsikėlusios prioritetus. Tai padeda apsispręsti kilus klausimų. Pirmiausia yra poreikis. Ar tai, ką siūlome, yra reikalinga – svarbiausias tvarumo klausimas. Tada atsižvelgiame į aplinką, įvertiname tai, kas svarbiausia. Galvojame apie tai, kaip žmogus jaučiasi kuriamoje aplinkoje“, – sako „A kvadratu“ narės.
