Antanas Smetona: „Pedagogų tikslas turėtų būti mokiniams įdiegti meilę knygai“

Balandžio 12 d. Šiaulių miesto savivaldybės viešosios bibliotekos Bibliografijos-informacijos skyriuje (Aido g. 27) vyko susitikimas su lietuvių kalbos puoselėtoju ir saugotoju, kalbininku Antanu Smetona. Lektorius paskaitoje „Lietuvių kalbos dabartis: keliai ir klystkeliai“ apžvelgė dabartinę lietuvių kalbos situaciją, supažindinamas su įvairiomis dabarties gimtosios kalbos aktualijomis.

„Kalba gyvena dabartyje, gyvena tarp mūsų ir yra mūsų mąstymo kasdienis įrankis“, – kalbėjo A. Smetona. Kalbėdamas apie lietuvių kalbos apibrėžimą Lietuvos konstitucijoje, kalbininkas teigė, kad reikia gerai apmąstyti, kas yra valstybinė kalba ir kas yra lietuvių kalba. Jo teigimu, kalbant apie įstatymus, susijusius su kalba, svarbu yra žinoti, kas yra kalbos politika: „Kalbos politiką sudaro statusas, korpusas ir mokslas“, – pasakojo A. Smetona ir kartu pabrėžė, kad mūsų nei kalba, nei tauta nėra maža. „Štai paieškokite informacijos internete, kur rasite, kad iš visų šalių sąrašo, iš 250 šalių, mūsų Lietuva yra apie 130-ta. 0 vidutinio dydžio šalis“, – įžvalgomis dalinosi lektorius. Taip pat buvo paminėta, kad pagal Valstybinės lietuvių kalbos įstatymą yra į kurtos dvi įstaigos – Valstybinė lietuvių kalbos komisija ir Valstybinė kalbos inspekcija bei apžvelgtos kiekvienos šių institucijų veiklos sritys.

Kreipdamasis į renginyje dalyvavusius lietuvių kalbos mokytojus, A. Smetona teigė, kad pedagogų tikslas turėtų būti mokiniams įdiegti meilę knygai, skaitomam žodžiui. „Aš noriu, kad mokiniai baigę mokyklą būtų skaitytojai“, – kalbėjo A. Smetona. Diskutuojant apie lietuviškus ir angliškus įmonių, prekių pavadinimus, kalbininkas renginio dalyviams atskleidė įdomų faktą, rodantį, kad ir lietuviškas pavadinimas gali tapti populiarus visame pasaulyje. Kaip pasakojo A. Smetona, viena iš žymiausių ir žinomiausių gitarų yra pavadinimu lietuvišku gražiu pavadinimu „Zemaitis“, gaminama Anglijoje ir Japonijoje. „Pavadinimas lietuviškas, prekės ženklas populiarus, ir dėl to nėra problemų. Ne pavadinime yra žinomumo esmė, o pačioje prekėje“, – aiškino kalbininkas.

A. Smetona teigė, kad palankesnių laikų lietuvių kalbai dar nebuvo – lietuvių kalba dabar išgyvena aukso amžių visose gyvenimo srityse, tačiau čia pat pabrėžė negalintis pasakyti, kad visose gyvenimo srityse lietuvių kalba klesti: „bent man žinomos dvi sritys, iš kurių lietuvių kalba jau stumiama. Tai iš mokslo srities ir kariuomenės. Dabar čia dominuoja anglų kalba“, – įžvalgomis dalijosi kalbininkas. Taip pat akcentavo, kad pagrindinė kalbos išlaikymo, tvirtybės, kalbos išlikimo sąlyga – kartų perimamumas: „jei šiandien močiutė gali susikalbėti su savo anūkais, tai yra puiku“.

Renginyje dalyvavusi bibliotekos savanorė Austėja džiaugėsi turėjusi galimybę pasiklausyto žymaus kalbininko: „Galiu teigti, kad praturtinau savo žinias apie lietuvių kalbą. Beje, patiko ir tai, kad klausytojai drąsiai galėjo klausti juos dominančių klausimų apie lietuvių kalbos puoselėjimą ir neišvengiamus lietuvių kalbos iššūkius greta kitų kalbų, kultūrų, tradicijų“, – įspūdžiais dalijosi Austėja.