Vilkaviškiečiai mintyse ir maldoje buvo su ukrainiečiais
Pasaulinės gyvybės dienos šventimas Vilkaviškio Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo parapijoje jau keleri metai skleidžiasi kaip šeimų sambūris, kaip įvairias bendruomenes jungianti tradicija kartu liudyti gyvenimo džiaugsmą, dalijantis mums Dievo duotomis dovanomis – dvasinėmis ir materialinėmis, talentais bei gebėjimais.
Paskutinis balandžio sekmadienis šiemet sutalpino Bažnyčiai svarbias šventes: Dievo gailestingumą, Atvelykį… O dar mieste ar netoliese vyko įvairūs pasaulietiniai renginiai. Tad žmonių valia buvo pasirinkti, kas jiems svarbiau ar įdomiau.
Žmogaus gyvenimas neatskiriamai susijęs su Dievo gailestingumu. Juk šis gyvenimas yra visų pirma dovana, o ne kažkas, kas mums priklausytų dėl mūsų nuopelnų. Tai – dovana, kurią gavome, nes Dievas nori, kad turėtume gyvenimą, kad apsčiai jo turėtume, netgi tada, kai esame netobuli, kai piktnaudžiaujame savo laisve. Dievas neatima iš mūsų gyvenimo… Dievas nepaliauja kvietęs rinktis gyvenimą. Renkamės gyvenimą, kai į šių dienų iššūkius atsiliepiame didesniu solidarumu, rūpinamės karo pabėgėliais. Renkamės gyvenimą, kai kuriame bendrystės ryšį tarp šeimų, nes pati Bažnyčia yra šeimų šeima. Kaip koks priesakas ne vieno žmogaus galvoje įsitvirtino prieš paskutiniojo balandžio sekmadienio šventimą paskelbto vyskupo Arūno Poniškaičio (beje, Vilkaviškio kraštiečio) laiško mintys.
Pasaulinės gyvybės dienos programą šiemet koordinavo Vilkaviškio dekanato šeimos centras, planavo kartu su parapijos bendruomene ir Vilkaviškio savivaldybės Visuomenės sveikatos centru. Ji buvo orientuota į solidarizavimąsi su nuo karo kenčiančia Ukraina. Nuo ryto iki popietės vyko donorystės akcija, žmonės buvo kviečiami parapijos namuose dovanoti kraujo. Į kvietimą atsiliepė 45 žmonės.
Šventės iškilmės prasidėjo gyvybės žygiu nuo Vilkaviškio ligoninės. Jos priekyje ėjo Vilkaviškio moksleivių pučiamųjų orkestras (vadovas – Saulius Mickevičius) su šokėjų grupe (vadovė – Sonata Jankienė). Gausioje kolonoje išsirikiavo miesto mokyklų, įvairių meno kolektyvų, organizacijų bei socialinių, sveikatos tarnybų atstovai su savo atributika, plakatais, ukrainietiškais akcentais. Taip pat žygiavo vilkaviškiečių šeimose prieglobstį radę ukrainiečiai. Priekyje savo vėliavą nešė dekanato šeimos centro savanoriai. Prie ligoninės į miesto gatves išeinančiuosius sveikinimo žodžiais palydėjo ligoninės vyr. gydytojas Linas Blažaitis ir dekanato šeimos centro vadovas Evaldas Plečkaitis. Prie Katedros gyvenimo džiaugsmą liudijančius vilkaviškiečius pasitiko ir pasveikino Vilkaviškio dekanas, Katedros administratorius kun. Virginijus Gražulevičius. Jis dėkojo, kad tokiu būdu liudijamas džiaugsmas gyventi, viltis, taikos, ramybės siekis.
Dekanato šeimos centro lektorė mokytoja Lina Skaisgirienė priminė, kad viešai ir bendrai gyvybės diena Vilkaviškyje švenčiama septintą kartą. „Šią galimybę pastaruosius dvejus metus sutrikdė pandemija, tačiau suvaldę ją, šiemet šią gyvybės dieną paskyrėme labai svarbiai akcijai – ukrainiečių tautos palaikymui. Ukrainos įvykiai leidžia ryškiai suprasti, kad gyvybė labai trapi, mes renkamės gyvenimą ir viltį, solidarizuojamės su ukrainiečių tautos žmonėmis“, – sake Šeimos centro savanorė.
Rajono mero Algirdo Neiberkos sveikinimas buvo verčiamas į rusų kalbą ir plojimais palydėti jo žodžiai, jog ši diena svarbi dar ir tuo, kad eidami bent mintimis buvome su ukrainiečiais. Meras dėkojo visiems, kurie prisideda prie humanitarinės pagalbos karo niokojamai šaliai, kvietė ir toliau išlikti vieningiems.
Po to visi buvo pakviesti į Katedrą švęsti šv. Mišias už gyvenimą, už gyvybę, už Ukrainą, už žuvusiuosius, už viltį gyventi. Šv. Mišias aukojo dekanas kun. V. Gražulevičius. Homilijoje jis dalijosi mintimis apie Dievo gailestingumą ir gyvenimo džiaugsmą, skirtus išbandymus bei viltį, kad atlikdami gailestingumo darbus renkamės gyvenimą, solidarumą, bendrystę.
Šv. Mišioms pasibaigus laukė siurprizas: du muzikinius kūrinius – vargonais ir vargonėliais – atliko jaunas ukrainietis Sviatoslavas.
Laukė ir kiti malonūs siurprizai. Visuomenės sveikatos biuras ir dekanato šeimos centras apdovanojo velykinės kompozicijos konkurso „Gyvybė – didžiausia vertybė“ dalyvius. Penktadienį ir šeštadienį prieš Velykas Katedros šventoriaus vejoje mokyklų, bendruomenių kolektyvai išdėliojo devyniolika spalvingų, žaismingų, linksmų velykinių kompozicijų. Šiame konkurse savo kompoziciją pateikė ir viena šeima. Kiekvienas aplankęs parodą galėjo internetu balsuoti už jam labiausiai patikusią kompoziciją. Daug gražių darbelių buvo pateikę pradinių klasių mokinių kolektyvai, kaimų bendruomenės, organizacijos. Visi gavo padėkos raštus ir dovanėles.
Po šv. Mišių šventoriuje suruoštos vaišės. Karšta sriuba ir įvairiais užkandžiais vaišino Vilkaviškio miesto bendruomenės atstovai. Bet pirmiausia eilė nusitiesė prie ukrainietiškų vaišių. Kybartiečių šeimoje su vaikučiais apsigyvenusios ukrainietės seserys Ania ir Olia sekmadienio rytą parapijos valgyklėlėje išvirė didžiulį puodą ukrainietiškų barščių, po Mišių jos pačios pilstė ir taip pat paruošė prie sriubos derančių tradicinių ukrainietiškų sumuštinių, iš vakaro prikepė saldumynų. Bendrą nuotaiką palaikė ukrainietiška muzika ir tarp parapijos žmonių besisukiojęs prelatas, buvęs Katedros klebonas Vytautas Gustaitis. Prieš daug metų jo suburti ir veiklai palaiminti dekanato Šeimos centro savanoriai, be kitų svarbių įsipareigojimų, nutarė susikoncentruoti prie gyvybę ir gyvenimą palaikančių idėjų skleidimo visuomenėje, todėl dabar kasmet imasi atsakomybės už Pasaulinės gyvybės dienos žinios skleidimą savo miestui ir žmonėms.
