Regionams – naujos galimybės dėl plėtros spręsti savarankiškai
Vyriausybė patvirtino 2022-2030 metų Regionų plėtros programą, kurioje nustatytos pagrindinės ateinančio dešimtmečio regioninės politikos gairės bei investicijos. Programos įgyvendinimui planuojama skirti 1,6 mlrd. eurų ES struktūrinių fondų lėšų, kurios bus investuojamos į regionų vystymąsi.
Programa leis Regionų plėtros taryboms pačioms spręsti dėl regionų plėtrai skiriamų investicijų turinio ir apimties – tai padės į regioninės politikos formavimą bei įgyvendinimą įtraukti regionus ir suteikti jiems didesnę atsakomybę. Vyriausybės ir Vidaus reikalų ministerijos vaidmuo įgyvendinant programą bus užtikrinti reikiamus išteklius regionų iniciatyvoms ir vykdyti ilgalaikius visų regionų pažangai būtinus struktūrinius pokyčius, užtikrinant vietos valdžios savarankiškumą.
„Mūsų parengta programa nuo ankstesnių regioninės politikos planavimo dokumentų skiriasi unikalia investavimo logika. Regionų plėtros programa iškelia bendras regioninės plėtros problemas ir numato jų sprendimui reikalingus finansinius išteklius, tačiau nenurodo regionams konkrečių šių problemų sprendimo būdų, nes kiekvieno regiono problemos, kaip ir jų galimi sprendimai, yra individualūs. Tikime, jog tai bus efektyvus įrankis regionų savarankiškumo skatinimui“ – teigia vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.
Pasak ministrės, šia programa siekiama, kad regionai ir savivalda ne tik savarankiškai spręstų dėl savo regiono plėtros, bet ir prisidėtų sprendžiant sisteminius valstybės iššūkius ir įgyvendinant pasaulinius darnaus vystymosi tikslus ekonomikos augimo, visuomenės gerovės ir aplinkos kokybės srityse.
Ministrės A. Bilotaitės teigimu, programa taip pat siekiama mažinti regionų socialinius ir ekonominius skirtumus.
„Nors Lietuva yra maža valstybė, tarp mūsų regionų skirtumai išlieka dideli ir laikui bėgant gilėja. Po 2008–2009 m. globalios finansų krizės šalies ekonomika augo daugiau kaip 3 kartus greičiau nei kitose ES šalyse, tačiau regioniniu lygmeniu ekonominis augimas nebuvo tolygus“, – teigia vidaus reikalų ministrė.
Anot ministrės, sparčiausiai ekonomika vystėsi dviejuose didžiausiuose – Vilniaus ir Kauno – regionuose, kitur tempas buvo lėtesnis, todėl 2020 m. keturiuose regionuose (Alytaus, Marijampolės, Tauragės ir Utenos) BVP vienam gyventojui pagal perkamąją galią buvo beveik dvigubai mažesnis už ES vidurkį, o trijuose (Telšių, Panevėžio ir Šiaulių) sudarė vos du trečdalius (62–64 proc.) ES vidurkio.
Regionų ekonominių skirtumų augimas yra glaudžiai susijęs su išaugusia skurdo rizika, ypač atokesnėse, kaimiškose teritorijose. Siekiant spręsti skurdo ir socialinės atskirties problemas, didelis vaidmuo tenka gyventojų užimtumo didinimui, ypatingą dėmesį skiriant kvalifikacijos tobulinimui ir naujų įgūdžių formavimui – tai lemtų didesnės pridėtinės vertės kūrimą bei didesnes pajamas.
„Regionų atskirties problemai lengvo sprendimo nėra. Konkretaus regiono konkurencingumas yra neatsiejamas nuo užimtumo problemų sprendimo ir regionų investicinio patrauklumo. Tikimės, jog ši programa tarnaus kaip naudingos gairės savivaldybėms, siekiančioms pridėtinės vertės augimo, socialinės atskirties mažinimo, užimtumo didinimo, viešųjų paslaugų tobulinimo bei poveikio aplinkai ir klimato kaitai mažinimo“, – kalbėjo ministrė A. Bilotaitė.
Šalia įsisenėjusių regioninių problemų, tokių kaip visuomenės senėjimas, gyventojų skaičiaus mažėjimas, ekonomikos koncentracija didžiuosiuose miestuose, socialinė atkirtis, nepakankamos ar neefektyvios viešosios paslaugos, vis naujų iššūkių kelia skaitmenizavimas, automatizavimas, klimato kaita, o taip pat ir Covid-19 pandemijos pasekmės.