Lietuvių vasarojimo įpročiai: Vištyčio ežero pakrantėse nugula lenkiškos produkcijos pakuotės ir depozitas

Vištyčio regioniniame parke iniciatyvos „Misija: švari vasara‘22“ dalyviai valydami ežero pakrantėje esančias poilsiavietes aptiko nemažai poilsiautojų paliktų aprangos detalių, laužaviečių, kuriose bandyta sudeginti atliekas, daugybę cigarečių nuorūkų bei kitų maisto ir gėrimų pakuočių. Kaip teigia ekologė, „Žaliojo taško“ atstovė Vaida Griškevičienė, vienas pagrindinių išskirtinumų Vištyčio regioniniame parke yra tas, kad dauguma maisto bei gėrimų pakuočių iš kaimyninės Lenkijos.

Pavojingas atliekų deginimas laužavietėse

„Vištyčio regioniniame parke visų nuostabai, radome nemažai žmonių paliktų aprangos detalių – kojinių, suplyšusių šlepečių, maudymosi kostiumėlių. Taip pat teko tvarkyti daugybę laužaviečių, kuriose buvo bandoma sudeginti į iškylą atsineštas maisto pakuotes. Tą griežtai draudžiama daryti ir gali grėsti didelės baudos. Atliekų deginimas yra pavojingas ne tik patiems degintojams, bet ir gamtai. Dūmuose esančios kietosios dalelės nusėda ant augalų lapų, taip pat deginant pavojingas atliekas jos gali užteršti dirvožemį, tad elkimės atsakingai“, – apžiūrėdama misijos dalyvių radinius įspėja ekologė Vaida Griškevičienė.

Aplinkos apsaugos departamento duomenimis, laužui ar kepsninei galima naudoti tik teisės aktų reikalavimus atitinkančią kuro rūšį. Per iškylas, šventes, stovyklas ir kitus panašius renginius laužuose leidžiama deginti medieną ir medžio anglį. Laužus leidžiama kurti tik nustatytose ir įrengtose vietose, taip pat privačios nuosavybės teise valdomuose žemės sklypuose, savininko nustatytose vietose, jei tai neuždrausta kitais teisės aktais. Kitu atveju gali grėsti didžiulės baudos.

„Turistaujančios“ pakuotės

Tai jau penktasis regioninis parkas, kuriame iniciatyvos komanda drauge su misijos ambasadoriais, kurie su šūkiu „Vasarok. Žingsniuok. Rūšiuok“, rankose laikydami Lietuvoje surinkto ir perdirbto plastiko maišelius, renka lankytojų neatsakingai paliktas šiukšles parko pažintiniuose takuose, poilsiavietėse ir kitose valstybės saugomose teritorijose. Teigiama, kad parkuose galima pastebėti ir gamtoje paliekamų atliekų tendencijas. Bene populiariausios atliekos – plastikinės maisto pakuotės, buteliai, saldainių popierėliai, taip pat randama nemažai stiklo atliekų bei cigarečių nuorūkų. Tai, kas telpa į kišenę ar tiesiog į iškylos krepšį. Kaip pastebi V. Griškevičienė, Vištyčio regioninio parko išskirtinumas nuo kitų regioninių parkų, kuriuose lankėsi su misijos dalyviais tik tas, kad dauguma pakuočių yra lenkiškos kilmės.

Kaip teigia pakuočių atliekų tvarkymo organizacijos „Žaliasis taškas“ vadovas Kęstutis Pocius, „turistaujančios“ maisto pakuotės, stiklo bei kita tara iš kaimyninių šalių ir išaugantys jų kiekiai šiltuoju metų laiku – natūralūs ir įprasti procesai. 

„Tai, kad Vištyčio regioniniame parke randama nemažai lenkiškos produkcijos pakuočių, depozito – nieko neįprasto. Netoli pasienis, o pigesnės prekės kaimyninėje šalyje turbūt sugundo ne vieną turistą užsukti ir apsipirkti. Prasidėjus šiltajam sezonui ir padidėjus turistų srautams, drauge su poilsiautojais keliauja ir jų šiukšlės. Lietuviškos pakuotės ir depozitas į svečias šalis taip pat iškeliauja drauge su poilsiautojais iš Lietuvos. Be abejo, kaimyninės šalies pakuotes mes turime sutvarkyti iš savo valstybės biudžeto lėšų, bet tai ne pati didžiausia blogybė. Daug blogiau yra tai, kad „turistaujančių“ atliekų randame šalies gamtos rezervatuose. Čia grynai žmonių sąmoningumo klausimas. Patekusios į gamtą, atliekos kaupiasi ir yra net kelis šimtus metų, kenkdamos ir tapdamos tikra našta gamtai bei jos gyventojams, todėl mūsų tikslas – priminti vasarotojams, kad gamtoje viską, ką atsinešame, privalome išsinešti, nepatingėti pakelti svetimą šiukšlę bei ją tinkamai išrūšiuoti. Ir visai nesvarbu, ar pakuotė yra iš Lenkijos, ar iš Lietuvos“, –  teigia K. Pocius.

Lankytojų skaičius parke auga

Kaip teigia Vištyčio regioninio parko atstovė Živilė Grimailaitė, paskutiniais metais parke pastebimas ženklus lankytojų skaičiaus didėjimas, ypatingai lankytojų skaičius išaugo 2020 m. vasarą, kuomet šalyje įsigaliojo karantino ribojimai.

„Negalėdami išvykti į užsienį, žmonės vasarą atostogavo Lietuvoje, žinoma, aplankė ir saugomas teritorijas. Tikėtina, kad prie parko lankytojų skaičiaus padidėjimo taip pat prisidėjo ir atvertas Vištyčio vėjo malūnas, kuris tapo vienu populiariausių lankytinų objektų mūsų parke“, – teigia Ž. Grimailaitė.

Vištyčio regioninio parko duomenimis, daugiausiai lankytojų 2021 m. sulaukta iš Vilniaus, Kauno, Vilkaviškio, Marijampolės ir Klaipėdos miestų. Lankytojai atvyksta ne tik išsimaudyti ar apžiūrėti lankytinus objektus, dalyvauja edukacijose, bet ir mielai keliauja pažintiniais takais, mėgaujasi poilsiu prie ežero.

Surenkamų atliekų kiekiai – nemažėja

Kaip pastebi parko atstovė Ž. Grimailaitė, kiekvienais metais lankytojai sąmoningėja ir nemaža dalis jų susidariusias atliekas stovyklavimo, poilsiavimo metu šalina tam skirtose vietose, tačiau vis dar pasitaiko neatsakingo stovyklavimo atvejų bei trūksta įpročio – atliekas išsivežti ir išrūšiuoti tam skirtuose konteineriuose.

„Vasarą, ypatingai po šiltų savaitgalių, šventinių dienų, stovyklavietėse ir poilsiavietėse esantys konteineriai, šiukšliadėžės būna perpildytos atliekomis, o kartais netelpančios atliekos tiesiog paliekamos šalia konteinerių.Tai rodo, kad lankytojai nėra išsiugdę įpročio laikytis pagrindinės taisyklės gamtoje – „ką atsinešei į gamtą – išsinešk atgalios““, – pastebi Ž. Grimailaitė.

Tai, jog drauge su lankytojais regioniniame parke atostogauja ir jų šiukšlės, patvirtina ir Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos ekologas Darius Bunikis, kuris teigia, kad nepaisant to, jog gegužės-spalio mėnesiais Vištyčio ežero prieigose pastatoma net 12 konteinerių, kurie aptarnaujami du kartus per mėnesį, jie labai greitai būna užpildomi ne tik mišriomis atliekomis. 

„Šiltuoju metų laiku prasideda intensyvus aplinkos tvarkymasis namų ūkiuose ir poilsiavietėse pastatytais konteineriais naudojasi ne tik poilsiautojai, kurie vis dar atveža didelius kiekius atliekų, bet ir, tikėtina, vietos gyventojai bei vasarnamių savininkai. Neretai šalia konteinerių nugula stambiagabaritės ir automobilių remonto atliekos. Žinoma, už padidėjusius atliekų kiekius tenka mokėti seniūnijai  biudžeto lėšomis. Todėl pasidžiaugti, kad atliekų kiekiai mažėja, kol kas tikrai negalime“, – teigia ekologas ir priduria, kad neskaičiuojant šalia konteinerių paliktų atliekų, vidutiniškai šiltuoju sezono surenkama apie 150 kubinių metrų atliekų.

Apie išaugusius atliekų kiekius valstybės saugomose teritorijose šiltuoju sezonu patvirtina ir 2022 m. atlikta Lietuvos nacionalinių ir regioninių parkų darbuotojų apklausa, kuri atskleidė, kad vasara yra tas metas, kuomet parkuose randama daugiausiai lankytojų šiukšlių. Vienos populiariausių poilsiautojų paliktos gerų akimirkų liudininkės – maisto bei gėrimų pakuotės, o „patraukliausios“ šiukšlėms vietovės – vandens telkiniai ir atokesnės poilsiavietės.

Etatinių valytojų gamtoje nėra

Remiantis „Eurostat“ duomenimis, vienas Lietuvos gyventojas per metus vidutiniškai sugeneruoja apie 500 kg atliekų. Skaičiuojant, jog daugelis žmonių kasmet atostogauja bent 14 dienų, o populiariausias laikas atostogoms – vasara, keturių asmenų šeima per atostogas gali sukaupti net apie 80 kg atliekų, kurios neatsakingai paliktos atsiduria net ir valstybės saugomose teritorijose. 

„Etatinių valytojų gamtoje nėra, todėl atostogos negali būti pasiteisinimas elgtis neatsakingai. Reiktų įsisąmoninti, kad, pažintiniuose takuose šiukšliadėžių dažnai nėra tikslingai, nes paukščiai, lapės, stirnos, radusios maisto likučių, kartu gali suvalgyti ir pakuotes. Todėl pagrindinė taisyklė gamtoje, kurią kviečiame įsidėmėti visiems yra: „Ką atsinešei – tą išsinešk ir tinkamai išrūšiuok“. Tai yra labai svarbu“, – teigia iniciatyvos „Misija: švari vasara‘22“organizatorė, įstaigos „Žaliasis taškas“ atstovė Simona Rasalė.

Kviečia tapti atsakingo vasarojimo ambasadoriais

Iniciatyva „Misija: švari vasara ‘22“ siekiama ugdyti atsakingesnius ir tvaresnius visuomenės vasarojimo įpročius bei atkreipti poilsiautojų dėmesį į tai, kad ne tik susirinkti savo ir pakelti svetimą šiukšlę, bet ir surinkus šiukšles jas tinkamai išrūšiuoti – būtina.

Šiais metais poilsiaujantiems Lietuvoje iniciatyvos komanda parengė net 30 nemokamų išskirtinių maršrutų ir 10 tvaraus vasarojimo kelialapių po veiklos 30-metį švenčiančius Lietuvos regioninius parkus. Visą vasarą poilsiautojų regioniniuose parkuose lauks nemokamos pramogos – populiariausi stalo ir lauko žaidimai, pagaminti iš antrinių žaliavų, žinių išbandymas rūšiavimo turnyruose, atliekų perdirbimo ekspozicija, fotosesija ir jėgų išbandymas matuojantis „atostogų atliekų“ kuprinę, edukacijos apie atsakingą vartojimą bei prizai už įveiktus žingsniavimo ir gamtos išlaisvinimo nuo šiukšlių iššūkius.