Prie Jonavos bus pastatytas naujas tiltas
Liepos 21 d., pakrantėje prie Jonavos įkastas simbolinis ženklas, žymintis šio tilto statybų pradžią. Sudėtingas inžinerinis statinys, kuris, saugant „Natura 2000“ teritoriją, neturės atramų vandenyje, bus ilgiausias geležinkelio tiltas Baltijos šalyse. Tiltas per Nerį itin svarbus tiesiant geležinkelio liniją Latvijos link, planuojama, kad jo statyba truks 2,5 metų.
Netoli Jonavos surengtame renginyje dalyvavo ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė, susisiekimo ministras Marius Skuodis, „LTG Infra“ generalinis direktorius Karolis Sankovski, „RB Rail AS“ generalinis direktorius ir valdybos pirmininkas Agnis Driksna, kiti projektą „Rail Baltica“ įgyvendinančių institucijų bei organizacijų atstovai, partneriai bei svečiai.
„Šiandien skelbiame ilgiausio ne tik Lietuvoje, bet ir visose Baltijos valstybėse tilto statybos pradžią. Šis europinis regioninis geležinkelis sujungs Lenkiją, Lietuvą, Latviją ir Estiją ir „prijungs“ jas prie kitų ES šalių. „Rail Baltica“ yra svarbus projektas ekonomine, geopolitine ir karine prasme, jis užtikrins ne tik krovinių ir keleivių judumą, bet ir karinį mobilumą Baltijos šalyse“, – sakė premjerė I. Šimonytė.
Vyriausybės vadovė pažymėjo, jog gyvename karo kamuojamame pasaulyje, kur, deja, kur kas dažniau kasami apkasai ir statomos barikados nei tiltai. Todėl kiekvienas tiltas – tai nauja viltis, priminimas, kad pasaulyje po karo turėsime ieškoti naujų kūrybiškų sprendimų.
Šis tiltas per Nerį yra „Rail Baltica“ naujo geležinkelio ruožo, pirmojo tokio Nepriklausomoje Lietuvoje, dalis. Tai vienas techniškai sudėtingiausių projekto inžinierinių statinių, kuris taps simboline jungiamąja grandimi geležinkelio ruože link Latvijos. Panašaus inžinerinio statinio Baltijos šalyse dar nebuvo. Tiltas įkūnija kelis prioritetus – regioninį bendradarbiavimą, geležinkelio integraciją į susisiekimo sistemą ir gamtos vertybių išsaugojimą.
I. Šimonytė pasidžiaugė, kad projektuojant darbus buvo galvota ne tik apie techninius parametrus, ekonominį efektyvumą, bet ir apie darną su aplinka. Atsisakyta invazinių sprendimų upės vagoje, siekiant apsaugoti upės augmeniją ir žuvis. Sutarta, jog statybų darbai Neries upės apsaugos zonoje nebus vykdomi žuvų migracijos, neršto ir paukščių perėjimo laikotarpiu.
Šis projektas puikiai iliustruoja žaliojo kurso kryptį ir išsikeltus aplinkosauginius siekius. Čia naujos kartos Lietuvoje mokslas ir technologijos derės su aplinkosauga, o lankstumas, inovatyvumas, veržlumas ir technologijų pažanga – su aplinkosauga ir tai taps ateities Lietuvos vizitine kortele. Tiltą per Nerį būtų galima simboliškai vadinti galimybių tiltu į Lietuvos ekonomikos ateitį.
Premjerė padėkojo visai projekto komandai, statytojams, inžinieriams ir palinkėjo sklandžiai ir laiku įgyvendinti šį unikalų projektą.
Apie 3,7 km. geležinkelio tiltas per Nerį bus pastatytas prie Jonavos. Tai bus ilgiausias ne tik Lietuvoje, bet ir Baltijos valstybėse tiltas: bendras jo ilgis bus 1510 m, plotis – 13,9 m. Tiltas statomas apie 40 m aukštyje virš Neries upės ir jos slėnio ir neturės nė vienos atramos vandenyje.
Tiltas patenka į Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritoriją, todėl ypatingas dėmesys skiriamas aplinkosaugai.
Pagrindiniai faktai apie „Rail Baltica“ tiltą per Nerį prie Jonavos:
- Tiltas yra apie 3,7 kilometro atstumu upės tėkmės kryptimi nuo Jonavos arba 31 kilometro atstumu nuo Kauno.
- Tai bus ilgiausias ne tik Lietuvoje, bet ir Baltijos valstybėse tiltas. Neries upės tilto bendras ilgis bus 1510 m, plotis 13,9m, statomas apie 40 m aukštyje virš upės ir jos slėnio.
- Tiltas neturės nei vienos atramos vandenyje. Ilgiausias naujo tilto tarpas tarp atramų, toje vietoje kur jis kirs upę, sieks 150 metrų.
- Statybų metu prireiks nestandartinių inžinerinių sprendimų – tą lemia tiek tilto ilgis, tiek jo aukštis, kuriame reikės atlikti darbus. Todėl jau aišku, kad čia bus reikalingi bokštiniai kranai ir kita speciali įranga.
- Statyboms reikės 74 000 kub. m betono ir 11 500 kub. m armatūros.