Ariogaloje 32-ąjį kartą vyko sąskrydis „Su Lietuva širdy“
Ariogaloje, Dubysos slėnyje, 32-ą kartą į sąskrydį „Su Lietuva širdy“ šeštadienį rinkosi tremtiniai, politiniai kaliniai ir laisvės kovų dalyviai. Gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro duomenimis, daugiau kaip 130 tūkstančių lietuvių buvo ištremta, apie 150 tūkstančių nuteisti kaip politiniai kaliniai.
Renginys prasidėjo tradicine šventine eisena, kurią lydėjo Didžiosios kunigaikštienės Birutės ulonų batalio orkestras. Šventės dalyviai ir svečiai, chorų kolektyvai nešini trispalvėmis ėjo pagrindine miesto gatve Dubysos slėnio link. Tremtinių, politinių kalinių, laisvės kovotojų aukai pagerbti už Lietuvos laisvę buvo aukojamos šv. Mišios, kurias laikė Kauno arkivyskupas emeritas Sigitas Tamkevičius. Po mišių Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos pirmininkas Gvidas Rutkauskas uždegė Lietuvos nepriklausomybės ir Laisvės ugnies aukurą.
Sąskrydyje buvo priimta rezoliucija dėl Rusijos agresijos Ukrainoje. Joje – kvietimas išplėsti sankcijas Putino režimui, Europos sąjunga raginama toliau teikti ekonominę ir finansinę paramą kariaujančiai Ukrainai.
„Mes, tremtiniai, politiniai kaliniai, žinome šitą situaciją. Mūsų šalis 1941 metais taip pat buvo okupuota, mes taip pat visą šitą situaciją pergyvenome ir visa širdimi su Ukraina“, – sakė Politinių kalinių ir tremtinių sąjungos pirmininkas Gvidas Rutkauskas.
Sąskrydyje dalyvavusi premjerė Ingrida Šimonytė pasidžiaugė besitęsiančia tradicija skirtingų kartų žmonėms kasmet susiburti Dubysos slėnyje ir išreikšti pagarbą Laisvės kovų dalyviams, aukojusiems save dėl nepriklausomos Lietuvos.
„Turėjome galimybę savu kailiu pažinti sovietinės imperijos klastą ir žiaurumą. Deja, tokios patirties neturėjusių valstybių lyderiai mūsų perspėjimų apie potencialią grėsmę nevertino rimtai. Mus vadino per daug dramatiškais, nors šiandien jau galime sakyti, kad buvome net per daug optimistiški. Net ir mums buvo sunku įsivaizduoti, kad sovietinė imperija nepranyks, kol nebus sutriuškinta mūšio lauke. Kad stebėsime visai šalia vykstantį brutalų karą ir niokojamus miestus, žūstančius ir kankinamus nekaltus jų žmones.
Sakėme, kad mums Pasaulinis karas baigėsi tik tada, kai iš Lietuvos buvo išvestas paskutinis sovietų armijos karys. Tačiau, kaip pasirodė, imperija tik laižėsi žaizdas ir ruošėsi naujam agresyviam puolimui. Visi suprantame, kad jei ji nebus sustabdyta Ukrainoje, karas ateis ir į mūsų namus. Nuolat nešiodamiesi Lietuvą savo širdyje, turime nepamiršti, kad šioji laisvė nėra savaiminė duotybė. Privalome ją saugoti, puoselėti ir padėti kitiems kovoti už mūsų visų laisvę ir pasaulį, kuriame vertinama žmogaus gyvybė, taika ir demokratija“, – renginyje sakė premjerė I. Šimonytė.
Pasak Vyriausybės vadovės, ukrainiečiai šiandien kovoja už save ir vertybes, svarbias visam Vakarų pasauliui, o kartu tęsia ir Lietuvos partizanų neužbaigtą kovą.
„Ji nebuvo užbaigta ir dėl to, kad jie liko vienui vieni. Todėl labai svarbu, kad ukrainiečiai nesijaustų palikti“, – sakė premjerė.
Šalies Prezidentas Gitanas Nausėda pasveikino susirinkusius į kasmetinį sąskrydį.
„Dėkoju Jums už tai, kad metai iš metų puoselėjate laisvės idėją ir perduodate ją jaunajai kartai. Tėvynės meilė, išsaugota istorinė atmintis, aktyvi pilietinė veikla – tai Jūsų dovanos mums visiems.
Iš Jūsų mes mokomės, kaip išlaikyti aiškią moralinę laikyseną ir ryžtingai siekti užsibrėžtų tikslų. Visada buvote ir liksite tie, kurie neleidžia Lietuvai iškrypti iš kelio.
Šiomis dienomis, kai su nerimu sekame naujienas iš priešo žiauriai puolamos ir draskomos Ukrainos, mums vėl reikalingas toks ryžtas, kokį Jūs demonstravote daugelio negandų ir išbandymų akivaizdoje.
Linkiu, kad Jūsų pavyzdys ir toliau būtų įkvėpimo šaltinis visiems Lietuvos žmonėms. Tegul per amžius mus lydi vienybė ir drąsa kovoti už tai, kuo tikime. Ir tegul mūsų laisvės priešai mato, kad Lietuvoje tebėra gyva rezistencijos dvasia!“, – sveikinime rašė G. Nausėda.