Apie gaisrų prevenciją išleista nuotaikinga knygelė vaikams
Saugiausias gaisras – knygoje: ugnis iš jos niekur neišplis! O į atmintį įstrigs ne vienam. Ypač vaikui. Tai ir paskatino Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Valstybinės priešgaisrinės priežiūros valdybos specialistus ieškoti, kas sukurtų įdomią pasaką apie gaisrą.
Neilgai trukus buvo išleista knygelė „Gimtadienis be torto“, kurioje vaikai gali sužinoti, kodėl atsargiai reikia elgtis su ugnimi.
Puikiai pažindamas vaikus, knygelės autorius ir iliustratorius Dainius Šukys norėjo, kad istorija ne tik juos sudomintų, bet ir pažadintų supratimą, jog ugnis yra pavojinga, kad net degančios ant torto žvakutės gali sugadinti šventę ir sukelti daug nemalonių rūpesčių. Autoriaus teigimu, jam buvo svarbu ir tai, kad edukuodamas „neperlenktų lazdos“ ir nesunaikintų vaikų tikėjimo pasakomis.
„Norėjau, kad vaikams skirtos edukacinės knygelės turinys nebūtų nuobodus ir pamokslaujantis, o liktų įsimintinas ir patrauklus, todėl, leidau sau paišdykauti su piešinukais. Vaikai nepraleis nei smulkiausios detalės, pastebės, bet kokį pokštą ir ilgiau įsimins turinį,“ – sako D. Šukys.
Pasakojimas prasideda nuotaikingu Lokiuko, Slibiniuko, Drambliuko ir Ežiuko atėjimu į Triušio gimtadienio šventę, o baigiasi… gaisru. Slibiniukas, paprašytas uždegti žvakutes ant torto, per stipriai kostelėjo, ir ugnies liežuvis pagriebė užuolaidas, kurios akimirksniu užsiliepsnojo. Išsigandusius draugus iš pavojingos situacijos puolė gelbėti Drambliukas. Jo teisingi veiksmai išgelbėjo draugų gyvybes ir turtą.
„Gimtadienis be torto“ – aštuntoji D. Šukio knygelė. „Dar penkios mano pasakos guli stalčiuje ir laukia, kada pradėsiu piešti joms iliustracijas“, – sako rašytojas ir dailininkas, jau iliustravęs dvidešimt knygelių vaikams. Iš jų aštuonias knygeles – savo sukurtoms pasakomis, septynias – kitų autorių knygeles, tarp kurių Selemono Paltanavičiaus, Danguolės Kandrotienės, Vince Cleghorne ir Raimondo Jurgaičio kūryba. Dar penkių D. Šukio iliustruotų knygelių seriją išleido leidykla „Borealia“ Prancūzijoje.
Kaip Dainius tapo vaikiškų pasakų kūrėju ir jų iliustratoriumi? „Nuo vaikystės labai mėgau skaityti. Jau tuomet suvokiau, kad knyga – tai atskiras pasaulis, kupinas svaiginančių kelionių, nuotykių. Patiko piešti. Maniau, užaugęs tapsiu animacinių filmukų kūrėju. Tapau rašytoju-iliustratoriumi. Kartais taip nutinka“, – pasakoja jis.
Nemažą kūrybos kraitelę jau sukaupęs autorius kukliai vadina save dar jaunu pasakų rašytoju. „Kurti pasakas buvo mano svajonė. Tiesa, kartais svajonės užsiguli stalčiuose, bet geriau vėliau nei niekada. Pirma mano knygelė pasirodė prieš aštuonerius metus. Tad kaip pasakų rašytojas esu labai jaunas. Galima sakyti – pradinukas.“
Rašytojas ir dailininkas prisipažįsta, kad savo pasakų savo vaikams neskaito. Jam svarbus ir įdomus pats pasakos kūrimas, darbo procesas, kurio metu kyla įvairios idėjos. „Aš pats ir maketuoju knygelę. Taip man daug paprasčiau dirbti, galiu stumdyti teksto blokus, sukurti erdvę piešiniams“, – kūrybos procesu dalijasi autorius.
Savo kūrybą skirdamas vaikams, rašytojas ir iliustratorius Dainius Šukys žavisi vaikų nuoširdumu, atvirumu, bendravimu, pasitikėjimu ir jų tikėjimu pasakomis. „Vaikai – nuostabiausia, ką mes turime. Visada laukiu su jais susitikimų bibliotekose, mokyklose. Pasikraunu teigiamų emocijų ir grįžtu su naujomis idėjomis“, – sako D. Šukys.