Keičiasi pasaulis – kinta ir ugdymas: kas ir kaip padės jaunajai kartai pažinti save ir kitus?
Mus supantis pasaulis keičiasi vis sparčiau. Kiekvieną dieną susiduriame ne tik su technologiniais, bet ir politiniais, socialiniais, moraliniais ar kultūriniais pokyčiais. Kyla dilema, kaip prisitaikyti prie nuolatinio virsmo ir kurti tvarų santykį su pasauliu? Vieni atsakymo ieško švietimo sistemoje ir tiki, kad žmogų gyvenimui ruošia mokykla. Kiti mano, kad ugdymo įstaigos turi perduoti tik žinias, nes vertybes suteikia šeima. Aptarti, kas ir kaip gali padėti jaunam žmogui atrasti save ir savo vietą visuomenėje, diskusijų festivalyje „Būtent!“ rugsėjo 2–3 d. kvies „Renkuosi mokyti!“.
Kur slypi savęs ir pasaulio pažinimo paslaptis?
Prieš diskusiją „Kas besikeičiančiame pasaulyje gali ir turi paruošti žmogų gyvenimui?“ pakalbintas „Renkuosi mokyti!“ programos vadovas, Vilniaus Šilo mokyklos mokytojas metodininkas Artur Adam Markevič sako, kad COVID-19 pandemija ir karas Ukrainoje parodė, jog šiuolaikiniam žmogui kaip niekada svarbu gebėti reaguoti į nuolatinę kaitą.
„Praėjo laikai kai mokykla galėjo numatyti, kokių kompetencijų mokiniams reikės suaugusiųjų pasaulyje. Jeigu anksčiau buvo mokoma įsisavinti informaciją, šiandien to žmogui nepakanka – jam reikia išmokti rasti, atsirinkti ir kritiškai įvertinti turimą šaltinį. Todėl ugdymas turi būti orientuojamas į tas nuostatas ir gebėjimus, kurie įgalina žmogų nuolat mokytis, kurti ir ieškoti nestandartinių sprendimų“, – sako pašnekovas.
Pasak jo, paruošimas gyvenimui turėtų apimti ir emocinių bei socialinių gebėjimų stiprinimą, savęs ir kitų pažinimą. Tik taip galima puoselėti orumą ir savivertę, be kurių žmogus negali į save žvelgti kaip į ateities kūrėją. „Apibendrinant, pasiruošimas gyvenimui yra lankstus požiūris į išorėje vykstančius procesus ir stabilus santykis su savimi“, – sako mokytojas.
Pasiteiravus apie mokytojų indėlį ugdant šiuolaikinį žmogų, A. A. Markevič pažymi, kad mokykloje nuolat verda gyvenimas. Todėl čia mokiniai ieško saugios aplinkos, kurioje galėtų semtis naujų patirčių. „Šis saugumo jausmas didžiąja dalimi priklauso nuo mokytojų. Jų vaidmuo didžiulis – būti pavyzdžiu ir elgtis taip, kaip norėtų, kad elgtųsi kiti. Besikeičiančiame pasaulyje mokiniams reikia daugiau sąmoningumo, o tam reikalingi sąmoningi ir autentiški mokytojai“, – pastebi „Renkuosi mokyti!“ programos vadovas.
Pusiausvyra tarp mokyklos ir šeimos
„Būtent!“ dalyvausiantis mokytojas sako, kad ruošiant žmogų šiuolaikiniam pasauliui ne mažiau nei mokyklos vaidmuo svarbus ir šeimos prisidėjimas. Kaip ir mokykla, šeima gali sukurti saugų ir tvirtą pamatą, padedantį jaunuoliui reaguoti į vidines ir išorines permainas.
A. A. Markevič taip pat pastebi, kad ribos tarp šeimos ir mokyklos nebėra tokios griežtos kaip anksčiau. Tėvai vis labiau įsitraukia į ugdymo procesą, o visuomenę atspindinti mokykla jaunuolius supažindina su įvairiomis pažiūromis. „Mokyklos ir šeimos vaidmenys ruošiant vaikus gyvenimui yra labai tampriai susiję. Nematau reikalo brėžti vieni kitiems ribas. Jaunam žmogui reikia bendrumo, o ne susiskaldymo jausmo. Manau, kad mums reikia investuoti į vientisumą, kovoti už bendrą tikslą, o ne asmeninius interesus.“
Pašnekovas tiki, kad jaunosios kartos ugdymas yra bendras visuomenės interesas. Tačiau jis įžvelgia ir galimų grėsmių. Nors šiandien technologijos atveria plačias galimybes, tačiau kartu atima ir laiką, skirtą gyvam bendravimui. „Galbūt skambėsiu neprogresyviai, bet matau didelį pavojų, kad technologijų galimybės auga sparčiau nei žmonių emocinė ir socialinė branda.
Nemanau, kad visuomenė turėtų uždrausti vaikams ir jaunimui naudotis šiuolaikinėmis technologijomis. Visgi, naudojantis technologiniais privalumais, lygiagrečiai būtina kurti sprendimus, skatinančius žmonių tarpusavio sąveiką. Būtina kurti progas tikroms patirtims, emocijoms, santykiams. Ateities technologijos turi būti matomos kaip priemonė, bet ne pakaitalas žmonių santykiams“, – teigia A. A. Markevič.
Diskusija – kelias link progreso
Diskusijos „Kas besikeičiančiame pasaulyje gali ir turi paruošti žmogų gyvenimui?“ dalyviai taip pat aptars, kaip galima tobulinti jaunosios kartos ugdymą. Klausytojai bus kviečiami drauge svarstyti, kokių įgūdžių šiuolaikiniam žmogui reikia ir kaip surasti kompromisą tarp skirtingai į ugdymą žvelgiančių visuomenės grupių.
Pasak A. A. Markevič, diskusija yra geriausias būdas ieškoti sutarimo ir siekti progreso. Jis tiki, kad nors vis dar stokoja laisvumo, tačiau diskusijų kultūra Lietuvoje stiprėja. „Dažnai buriamės į vienodai mąstančių žmonių grupes, o tada su jais garsiai ir ryžtingai žygiuojame skanduodami savo požiūrį, užuot susėdę su oponentais pokalbiui prie apskrito stalo. Tikra diskusija prasideda ten, kur niekas nieko nenori įrodyti, kur kiekvienas gerbia kito nuomonę ir tuo pačiu nori ją išgirsti. Tikiu, kad tokioje diskusijoje tarp argumentų įvairovės gimsta tiesa.
Mes, kaip tauta ir gana jauna demokratinė visuomenė, turime daug neišgvildentų klausimų, kuriems reikia erdvės aptarimui. Festivalis „Būtent!“ kaip tik yra ta aplinka, kur gali susitikti skirtingos pažiūros ir idėjos“, – mintimis dalijasi „Renkuosi mokyti!“ vadovas, mokytojas A. A. Markevič.
Jau ketvirtą kartą Birštone 2022 m. vyksiantis diskusijų festivalis „Būtent!“ yra atviras, nepolitinis, nemokamas renginys, kurio tikslas – skatinti šalyje diskusijų ir įsiklausymo kultūrą, toleranciją skirtingiems požiūriams, pilietinį įsitraukimą ir gerinti priimamų visuomenei svarbių sprendimų kokybę.
Daugiau apie šią ir kitas diskusijas išgirskite gyvai rugsėjo 2–3 d. Birštone!