E.demokratija ekspertų akimis: technologijų dėka dalyvauti politikoje taps taip pat įprasta kaip ir užsisakyti maistą

Skaitmenizacija sparčiai keičia įvairias mūsų gyvenimo sritis. Vis garsiau kalbama ir apie technologijas, kurios atvers neribotas galimybes šiuolaikinei demokratijai bei leis piliečiams dar aktyviau įsitraukti į sprendimų priėmimą. Visgi ne visos technologinės naujovės atsiduria politikų dienotvarkėse, o dalis visuomenės nuogąstauja dėl galimų pavojų. Daugiau apie tai, kaip paskatinti spartesnę skaitmenizaciją ir išvengti skaitmeninės atskirties bus galima išgirsti rugsėjo 2–3 d. festivalyje „Būtent!“ vyksiančioje diskusijoje „Ateitis bus skaitmeninė, o kokia bus demokratija?“.

Ateityje – nauji demokratijos veikimo būdai

Šiaurės ministrų tarybos biuro Lietuvoje bei Danijos, Suomijos, Norvegijos ir Švedijos ambasadų Lietuvoje inicijuojamoje diskusijoje dalyvausianti „GovTech Lab“ vadovė Arūnė Matelytė teigia, kad šiandien daugelis mūsų telefonu ir mobiliosiomis programėlėmis naudojamės kasdien. Jie padeda patogiai nudirbti daugelį darbų, pavyzdžiui, užsisakyti maistą ar pervesti pinigus.

„Panašių sąlygų ir patogumo žmonės tikisi ir kalbėdami apie įsitraukimą į demokratinius procesus –  nuo išankstinio balsavimo registracijos iki sistemų, skirtų pateikti savo nuomonę apie tai, kur turėtų atsirasti naujas dviračių takas. Nors esminių demokratijos mechanizmų skaitmenizacija nekeičia, koreguoja įrankius, platformas ir būdus, kaip galima juos įgyvendinti“, – sako A. Matelytė bei priduria, kad laikais, kai vis labiau auga nepasitikėjimas demokratija ir valdžios institucijomis, elektroninės paslaugos gali sustiprinti santykius tarp valdžios ir žmonių.

Pasiteiravus, kaip ateityje keisis šios e.demokratiją formuojančios priemonės, ekspertė teigia, kad jos užtikrins piliečių įsitraukimą ne tik rinkimų metu, bet ir tarp jų. Pavyzdžiui, sudarys sąlygas atsiklausti miesto gyventojų nuomonės apie viešojo transporto maršrutų pakeitimus ar kitus bendruomenei svarbius klausimus. Tai patvirtina ir 2021 m. atlikto tyrimo „Įtrauktieji piliečiai“ duomenys. Jie parodė, kad net 81 proc. lietuvių noriai dalyvautų elektroniniuose balsavimuose dėl sprendimų, susijusių su vietinėmis paslaugomis.

„Ateityje dalis e.demokratijos įrankių taps labai matomi, o kartu ir kiekvienam suprantami bei įprasti. Piliečiai galės dažniau išreikšti savo poziciją miesto valdymo klausimais, būti dalyvaujamųjų biudžetų ar piliečių asamblėjų dalimi“, – savo mintimis dalijasi pašnekovė.

Žvilgsnis į vartotojų lūkesčius

Diskusijai besiruošiantis Suomijos užsienio reikalų ministerijos ambasadorius skaitmenizacijai ir technologijoms Stefan Lindström mano, kad paslaugų skaitmenizacija yra neišvengiama. Todėl festivalyje jis ruošiasi daugiau papasakoti apie Suomijoje jau šiandien veikiančią skaitmenizuotą mokesčių ir socialinių paslaugų sistemą. „Šios permainos leidžia dar pigiau, greičiau ir tiksliau teikti paslaugas net ir tiems vartotojams, kurių anksčiau nebuvome pasiekę“, – teigia ekspertas.

Pasak jo, perėjimas prie e.demokratijos yra neatsiejamas nuo įsiklausimo į gyventojų lūkesčius. „Socialinės vertybės, piliečių įtrauktis ir pasitikėjimas yra itin svarbūs įgyvendinant e.demokratiją. Kartais kaip technokratai nekalbėdami apie realią naudą per daug stipriai norime parodyti įvairius skaitmeninius įrankius. Tačiau turime suprasti, kad visi šie sprendimai neturi prasmės, jei piliečiai nenori ir negali jais naudotis. Turime suvokti, kad technologijos yra ne tikslas savaime, o tik priemonė jam pasiekti.

Taip pat svarbu užtikrinti, kad skaitmenizacijos metu niekas nebūtų paliktas nuošalyje. Neatsilikti nuo mūsų pačių diktuojamo technologinio tempo ypač sudėtinga vyresnio amžiaus žmonėms. Taigi, mums reikia atsparių, lanksčiai pritaikomų ir lengvai naudojamų skaitmeninių paslaugų bei sprendimų“, – apie temas, kurias aptars ir diskusijos metu, kalba S. Lindström.

Diskusijų kultūra – brandžios visuomenės atspindys

Diskusijoje „Ateitis bus skaitmeninė, o kokia bus demokratija?“ ekspertai taip pat svarstys, kaip užtikrinti, jog skaitmeniniai sprendimai iš tiesų padėtų įtraukti įvairius, net ir skaitmeninių įgūdžių neturinčius gyventojus. Taip pat kvies drauge ieškoti atsakymo, kokios skaitmeninės paslaugos atitiktų piliečių lūkesčius.

Viena iš toliaregiškos temos sumanytojų, Šiaurės ministrų tarybos biuro Lietuvoje patarėja ekonomikos, finansų ir energetikos klausimais Lina Janušauskienė džiaugiasi, kad nors dar turime, kur augti, tačiau diskusijų kultūra Lietuvoje vis gerėja.

„Prie to prisideda ir festivalis Būtent!“, kuris parodo, kad nuomonių įvairovė mus stiprina, praplečia akiratį, leidžia sutikti ir išgirsti žmones, nepatenkančius į mūsų „socialinį burbulą“. Ypač smagu, kad festivalis pritraukia daug jaunimo, šeimų su vaikais, kurie gyvai gali patirti tikros diskusijos įdomumą. Diskusijų kultūra rodo visuomenės brandą, atsparumą, pasitikėjimo vieni kitais lygį – tai, ką turime stiprinti savo valstybėje, ypač krizių ir grėsmės akivaizdoje“, – teigia L. Janušauskienė.

Jau ketvirtą kartą Birštone 2022 m. vyksiantis diskusijų festivalis „Būtent!“ yra atviras, nepolitinis, nemokamas renginys, kurio tikslas – skatinti šalyje diskusijų ir įsiklausymo kultūrą, toleranciją skirtingiems požiūriams, pilietinį įsitraukimą ir gerinti priimamų visuomenei svarbių sprendimų kokybę. 

Daugiau apie šią ir kitas diskusijas išgirsk gyvai rugsėjo 2–3 d. Birštone!