Šventė „Žolelių puokštė“ nuaidėjo Šventininkuose

„Žolelių puokštė“ – taip vadinosi Švenčiausiosios Mergelės Marijos – Dievo Motinos Ėmimo į dangų (Žolinės) šventė Šventninkuose (Trakų rajonas). Rugpjūčio 13 d. Šventininkų ir aplinkinių kaimelių gyventojai rinkosi aikštėje prie bibliotekos dalyvauti lauko mišiose, kurias aukojo Jozefas Makučius, Trakų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo parapijos vikaras. Jis palaimino ir žemės vaisius, ir vaistažolių puokštes.

Renginį organizavo Trakų rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Šventininkų filialo vyr. bibliotekininkė Kristina Razvadauskienė. Šventės vedančiosios – Trakų gimnazijos mokinės Danielė Monkevič ir Patrycja Macijevska – trumpai papasakojo apie Dievo Motinos šventės tradicijas. Jos pabrėžė, kad seniausia marijonų šventė – Švenčiausiosios Mergelės Marijos Ėmimo į dangų šventė, dar vadinama Žolinėmis. Šią įdomią šventę krikščionys švenčia nuo V a. Rugpjūčio 15-osios minėjimo tradicijos visada buvo griežtai liaudiškos ir susijusios su agrariniais papročiais. Jų formai įtakos turėjo legenda apie apaštalus, kurie po Marijos mirties nuėjo prie jos kapo ir vietoj jos kūno pamatė, kad jis iki kraštų pripildytas įvairių gėlių ir žolelių. Tad pašventinta puokštė turėjo didelę reikšmę kaimo ritualuose ir tikėjimuose. Tokia puokštė žmones saugojo garbingiausioje namo vietoje – už „švento“ paveikslo. Palaimintų žolelių puokštė turėjo atnešti palaiminimą namiškiams ir apsaugoti nuo visų negandų – žaibo smūgio, ligų, piktavališkos raganų veiklos.

Po pamaldų koncertą pradėjo Rykantų universalaus daugiafunkcio centro grupė „Vilsa“, vadovaujama Dariaus Nedvecki. Verta paminėti, kad Šventininkuose scenoje skambėjo daina „Hej, Polacy-Kresowiacy“ pagal Apolonijos  Skakovskos žodžius, taip pat dainos pagal Aleksandro Śnieżkos žodžius, muziką sukūrė Vladislav Nedvecki.

Iš tolimojo Marijampolio (Vilniaus r.) į šventę atvyko šokių kolektyvai „Malvy“ ir „Kropelki“ bei jaunimo tautinių šokių kolektyvas „Halas“ iš Juodšilių, vadovaujamas Krystinos Volejko. Šokių kolektyvas „Kropelki“ žiūrovams padovanojo įvairų repertuarą, kuriame buvo ne tik lenkų ir lietuvių liaudies šokiai, bet ir stilizuoti kitų pasaulio tautų šokiai. Žydų šokis sulaukė garsių ovacijų. Publika taip pat buvo nepaprastai sužavėta grupių kostiumais. Audringais plojimais publika pasitiko žavų šokį su palmėmis skambant „Vilniaus valso“ garsams.

Muzikinius pasirodymus užbaigė grupė „Randes-Vous“ iš Lentvario (vadovė Bożena Raczynska). Muzikantai grodami ir dainuodami privertė publiką šokti.

Renginyje dalyvavo daug svečių, tame tarpe ir svečiai iš ZPL Trakų rajono skyriaus, pirmininkas Jaroslav Narkievič, Trakų rajono savivaldybės tarybos narės Teresa Solovjova ir Alina Kovalevska, Senųjų Trakų seniūnė Anna Ingielevič.

J. Narkievič nuoširdžiai dėkojo renginio organizatorei ir padėjėjams už pastangas rengiant šventes ir suburiant bendruomenę, negailėjo padėkos žodžių ir ūkininkams už triūsą ir pastangas renkant derlių. Kartu jis palinkėjo ir toliau vaisingo ir sėkmingo darbo. Savo padėkas išsakė ir vietos valdžios tarybos nariai. T. Solovjova dėkojo už mūsų tradicijų, kultūros ir papročių puoselėjimą ir palinkėjo, kad ant stalų niekad nepritrūktų duonos kasdieninės. A. Kovalevska sveikinimo žodžiuose palinkėjo malonios šventės ir pakvietė visus į derliaus šventę, kuri vyks Rūdiškėse rugsėjį. Seniūnė A. Ingielevič palinkėjo visiems gero derliaus, geros nuotaikos ir linksmybių.

Šventės organizatorė ir šeimininkė ne tik maloniai pasitiko visus atvykusius, bet ir tarė padėkos žodžius visiems, kurie prisidėjo prie renginio organizavimo, nepaisant didelio karščio, negailėjo jėgų, kad šventė pavyktų. Savo kalboje ji pristatė naujai išrinktą Šventininkų kaimo bendruomenės pirmininką Stanislovą Tomašą Razvadovskį, linkėdama jam sėkmės socialiniame darbe. Už finansinę paramą dėkojo Senųjų Trakų seniūnei A. Ingielevič, Trakų rajono savivaldybei bei renginio partneriams, Lietuvos lenkų sąjungai ir Vilniaus rajono Mažujų Lygainių bibliotekai. Taip pat visiems dalyviams už aktyvų dalyvavimą ir nuostabius pasirodymus bei už pagalbą vykdant šventę. Džiaugiamės, kad galime puoselėti senolių tradicijas ir patys būti šių tradicijų tęsėjais bei dalyviais.

Džiaugiamės švente ir esame laimingi kartu!