22 rugpjūčio, 2022

Vien kariuomenės ir NATO gali nepakakti: kaip Šiaurės šalys ir Lietuva stiprina visuomenės atsparumą ir civilinę gynybą?

Rusijai užpuolus Ukrainą dar labiau paaštrėjo ir taip nestabili geopolitinė situacija regione. Baltijos ir Šiaurės šalys patiria daugiau hibridinių ir informacinių atakų. Nepaisant to, visuomenės apklausos rodo, kad Europos Sąjungoje lietuviai ir toliau išlieka labiausiai pažeidžiami internete plintančių melagienų bei itin nepasitiki valstybės institucijomis, žiniasklaida. Tuo tarpu Šiaurės šalys yra Pasaulio vertybių tyrimo (2017-2022 m.) dalies „Noras kovoti už šalį“ rekordininkės. Net 74,6–87,6 proc apklaustųjų Danijoje, Suomijoje, Norvegijoje ir Švedijoje į klausimą, ar kovotų už savo šalį, atsakė „Taip“. Lietuvoje šis skaičius siekia tik 32,8 proc. Pasvarstyti, kaip stiprinti visuomenės atsparumą, kvies festivalio „Būtent!“ diskusija „Kaip sukurti atsparią visuomenę? Lietuvos, Suomijos ir Švedijos įžvalgos“.

Kas lemia visuomenės atsparumą?

Rugsėjo 2–3 d Šiaurės ministrų tarybos biuro Lietuvoje bei Danijos, Suomijos, Norvegijos ir Švedijos ambasadų Lietuvoje inicijuojamoje diskusijoje Šiaurės šalių patirtimi dalinsis Liisa Talonpoika, Suomijos užsienio reikalų ministerijos ambasadorė kovai su hibridinėmis grėsmėmis, ir Morgan Olofsson, Švedijos visuomenės ekstremalių situacijų agentūros komunikacijos vadovas. Tarp Lietuvos atstovų bus galima išvysti ir Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininką Lauryną Kasčiūną, o diskusiją moderuos žurnalistė Rita Miliūtė.

Šiaurės ministrų tarybos biuro Lietuvoje patarėjas NVO bendradarbiavimo ir Baltarusijos klausimais Mindaugas Damijonaitis sako, kad visuomenės atsparumą galima apibūdinti ir kaip gebėjimą prisitaikyti prie krizių ir netikėtų įvykių bei vis tiek pasiekti išsikeltus tikslus. Pasak jo, festivalyje bus ne tik kalbama apie atsparių visuomenių bruožus, bet ir aptariamas visuomenės atsparumo „architektūros“ stiprinimas  Lietuvoje. Pašnekovas teigia, kad šalies gynyba prasideda ne tik nuo turimų ginklų kiekio, o nuo tvirtos ir atsparios pilietinės visuomenės noro ginti savo valstybę. Be to, visuomenės atsparumas svarbus ne tik karo metu, bet ir tvarkantis su tokiais iššūkiais kaip pandemija ar klimato kaita. Pasiteiravus, kas gali paskatinti dar aktyvesnę civilinę gynybą, patarėjas įvardijo kokybišką švietimą ir pasitikėjimo kultūros visuomenėje stiprinimą.

„Pirmoji gynybos linija pradedama formuoti dar mokyklos suoluose. Visiems prieinamas kokybiškas švietimas, apimantis kritinio mąstymo bei pilietiškumo ugdymą, yra itin svarbus kuriant atsparią visuomenę. Ne ką mažiau svarbu ir socialinio dialogo, pasitikėjimo vienas kitu bei valstybe stiprinimas, socialinės atskirties mažinimas“, – teigia M.Damijonaitis.

Pasitikėjimas – Šiaurės šalių auksas 

L. Talonpoika teigia, kad nors negalime pakeisti mūsų regiono geografinės padėties, iš anksto galime pasirūpinti savo gynyba. „Melagienoms ir išorės grėsmėms atsparią visuomenę kurti padeda ne tik kokybiškas švietimas, bet ir gerai funkcionuojanti ekonomika, pažangios kibernetinės technologijos bei skaidrios, stabilios ir patikimos institucijos“, – kalba L. Talonpoika. 

Tuo tarpu Švedijos sėkmės istorija festivalyje „Būtent!“ pasidalins Švedijos visuomenės ekstremalių situacijų agentūros komunikacijos vadovas M. Olofsson. Pasak jo, esminis Lietuvos ir Šiaurės šalių skirtumas – šioms šalims būdingas aukštas socialinio pasitikėjimo lygis, didinantis visuomenės atsparumą išorės grėsmėms. „Puikus to pavyzdys – Švedijos politika kilus COVID-19 pandemijai. Vietoj griežtų suvaržymų ir baudų už nurodymų nepaisymą, valdžia pasitikėjo piliečiais ir tuo, jog jie patys laikysis rekomendacijų“, – teigia pašnekovas. 

Jo teigimu, efektyviau su šaliai kylančiais saugumo iššūkiais tvarkytis padeda tinkamai pasirinkta strategija. „Pirmiausiai savęs turėtume paklausti, kodėl norime įveikti krizę ir išlikti bei tik tuomet nuspręsti, kaip tai padaryti. Švedijoje kalbame apie visuotinę gynybą, apimančią tiek karines pajėgas, tiek civilius. Žvelgdami į NATO galime pastebėti tą patį – vien stiprios kariuomenės gynybai gali neužtekti, todėl reikia ir pasirengusios priešintis visuomenės. 

Norėdami užsitikrinti tokią paramą turime stiprinti ryžtą ginti ir save, ir savo šalį. Šis procesas išties sudėtingas. Jis neatsiejamas nuo pasitikėjimo savimi, institucijomis ir bendrai visa visuomene bei tikėjimo, jog ji yra pajėgi susidoroti su iškilusiomis krizėmis“, – dėsto ekspertas. 

Kelias geriausio sprendimo link

Diskusijoje „Kaip sukurti atsparią visuomenę? Lietuvos, Suomijos ir Švedijos įžvalgos“ apsilankę festivalio „Būtent!“ svečiai galės išgirsti ir daugiau istorijų apie tai, kaip Šiaurės šalims pavyko išugdyti tvirčiausią pasaulyje socialinį pasitikėjimą ir atsparumo kultūrą. Diskusijos dalyviai intriguoja, jog kvies svarstyti ir netikėtą klausimą: galbūt tam tikrų pamokų iš lietuvių gali pasimokyti ir Šiaurės šalys?

Pasak M. Damijonaičio, demokratinėje valstybėje diskusijos yra vienas iš svarbiausių būdų priimti geriausius sprendimus. „Visgi nepaisant brandos amžių pasiekusios nepriklausomybės, diskusijų kultūra Lietuvoje vis dar išgyvena paauglystės tarpsnį. Neretai pritrūksta suinteresuoto įsiklausymo ir pagarbos oponuojančiai pusei ar faktais pagrįstų argumentų”. 

Norint dalyvauti kokybiškoje diskusijoje, abi pusės turi būti atviros galimam pozicijos lankstumui ir norui rasti geriausią sprendimą. Neretai diskusijos viešojoje erdvėje perauga į ginčus, paremtus emocijomis, kai nepaisant objektyvių faktų, įsikibus laikomasi išankstinių nuostatų. Diskusijų festivalis „Būtent!“ kaip tik ir moko mus mažiau ginčytis ir daugiau diskutuoti, kas taip pat prisideda prie visuomenės atsparumo stiprinimo“, – įžvalgomis dalijasi Šiaurės ministrų tarybos biuro Lietuvoje patarėjas.

Jau ketvirtą kartą Birštone 2022 m. vyksiantis diskusijų festivalis „Būtent!“ yra atviras, nepolitinis, nemokamas renginys, kurio tikslas – skatinti šalyje diskusijų ir įsiklausymo kultūrą, toleranciją skirtingiems požiūriams, pilietinį įsitraukimą ir gerinti priimamų visuomenei svarbių sprendimų kokybę.

Daugiau apie šią ir kitas diskusijas išgirsk gyvai rugsėjo 2–3 d. Birštone!


23 gruodžio, 2024

Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni sekmadienį aplankė Lietuvoje dislokuotą savo šalies karinį kontingentą, vykdantį NATO oro policijos misiją Baltijos šalyse, […]

21 gruodžio, 2024

Italijos duomenų apsaugos institucija penktadienį pranešė, kad skyrė bendrovei „OpenAI“ 15 mln. eurų baudą už tai, kad jos sukurta dirbtinio […]

21 gruodžio, 2024

Praėjus beveik trejiems metams nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios, kaimyninėje Lenkijoje gyvena daugiau kaip 1,5 mln. Ukrainos piliečių. Apie […]

20 gruodžio, 2024

Kyjive penktadienį viešintis premjeras Gintautas Paluckas susitiko su Ukrainos vadovais – prezidentu Volodymyru Zelenskiu, Ministru Pirmininku Denysu Šmyhaliu bei Aukščiausiosios […]

Danija parengė dar vieną daugiau kaip 100 mln. eurų vertės pagalbos Ukrainai paketą / EPA-ELTA nuotr.
20 gruodžio, 2024

Danija skyrė 2,1 mlrd. kronų (daugiau nei 281 mln. eurų) sustiprinti Ukrainos oro gynybą, pranešė Danijos gynybos ministerija, kurios informaciją […]

Aukcione už 5 mln. dolerių parduota 1 500 metų senumo akmeninė lenta su Dešimčia Dievo įsakymų / EPA-ELTA nuotr.
20 gruodžio, 2024

Maždaug 1 500 metų senumo akmeninė lenta su Dešimčia Dievo įsakymų aukcione Niujorke parduota už 5,04 mln. dolerių (4,81 mln. eurų). […]

20 gruodžio, 2024

Metai eina į pabaigą ir man asmeniškai vienas didžiausių 2024-ųjų pasiekimų – prasidėjusios naujos mokyklos ir darželio statybos Sendvaryje, Trušeliuose. […]

19 gruodžio, 2024

Seimas pakoregavo buvusios kadencijos parlamentarų sudarytą 2026 metais minimų Lietuvai svarbių įvykių, asmenybių sukakčių ir kitų atmintinų datų sąrašą. Tokią […]

19 gruodžio, 2024

Ketvirtadienį Seimas priėmė kitų metų valstybės biudžeto projektą. Jį pasirašyti dar turės šalies vadovas Gitanas Nausėda. „Už“ 2025-2027 metų šalies […]

18 gruodžio, 2024

Europos vadovai svarsto galimybę paskelbus paliaubas arba sudarius taikos sutartį pasiųsti į Ukrainą karinį kontingentą, kurį galėtų sudaryti iki 100 […]

EK vadovė U. von der Leyen perrinkta antrajai kadencijai / EPA-ELTA nuotr.
18 gruodžio, 2024

Europos Komisijos pirmininkė Ursula Von der Leyen antradienį pasakė, kad Briuselis ketina intensyviau palaikyti „tiesioginius santykius“ su Basharą al-Assadą nuvertusiais […]

18 gruodžio, 2024

Pirmadienį Ženevoje paskelbtais Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) duomenimis, migrantai vaidina vis svarbesnį vaidmenį dideles pajamas gaunančiose darbo rinkose. Šiaurės, Pietų […]

Vokietijos kancleris Bundestage pralaimėjo balsavimą dėl pasitikėjimo, bus rengiami pirmalaikiai rinkimai / EPA-ELTA nuotr.
18 gruodžio, 2024

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas parlamente pralaimėjo balsavimą dėl pasitikėjimo savo mažumos vyriausybe, taip atverdamas kelią pirmalaikiams rinkimams kitų metų vasario […]

Seimo narė Dalia Asanavičiūtė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
17 gruodžio, 2024

Parlamentarai sudarė naujos sudėties 20 narių turinčią Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisiją. Joje dirbs 10 įvairioms frakcijoms atstovaujančių parlamentarų: […]

17 gruodžio, 2024

Seimo sprendimą Senovės baltų religinei bendrijai „Romuva“ suteikti valstybės pripažinimą šios bendrijos krivė Inija Trinkūnienė vadina istoriniu įvykiu, kuris, anot […]

17 gruodžio, 2024

„Nemuno aušros“ gretose pastarosiomis dienomis aptarta ir svarstoma galimybė trauktis iš valdančiosios koalicijos. Eltos žiniomis, šią idėją valdančios partijos kolegoms […]

16 gruodžio, 2024

Likus trims mėnesiams iki pirmalaikių Joniškio, Jonavos rajonų bei Panevėžio miesto mero rinkimų, aiškėja didžiųjų partijų keliami kandidatai. Tarp jų […]

16 gruodžio, 2024

Šiuo metu į šalies savivaldybių biudžetus tarybų nariai savanoriškai yra grąžinę 956 tūkst. 107 eurus nepagrįstai panaudotų lėšų tarybos nario […]

16 gruodžio, 2024

Buvę Ukmergės rajono savivaldybės tarybos nariai sutuoktiniai Juozas Galiauskas ir Janina Galiauskienė pripažinti kaltais dėl dokumentų klastojimo ir disponavimo jais, […]

15 gruodžio, 2024

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys praneša, kad Sakarvelo ministras pirmininkas Irakli Kobakhdze nebegalės atvykti į Lietuvą, nes buvo įtrauktas į […]