Ministrė A. Bilotaitė: didesnės investicijos leis Klaipėdos regionui tapti saugesniam ir augti dar sparčiau
Klaipėdoje apsilankiusi vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė domėjosi, kaip pajūrio savivaldybės pasirengusios reaguoti į ekstremalias situacijas ir užtikrinti gyventojų saugumą, su vietos lyderiais aptarė regiono ekonominės plėtros galimybes.
Pasak ministrės, vienintelio Lietuvos uostamiesčio saugumas yra gyvybiškai svarbus ir dėl uosto, ir dėl mieste esančių 8 strateginės reikšmės objektų, tarp kurių uosto akvatorijoje veikiantis suskystintų gamtinių dujų terminalas.
„Nesibaigiančios hibridinės atakos prieš Lietuvą, taip pat Rusijos vykdomas karas Ukrainoje įpareigoja mus būti aukščiausioje parengtyje. Rusija jau seniai Kaliningrado sritį naudoja kaip karinį forpostą, o šiuo metu grėsmės iš anapus sienos yra kaip niekada arti mūsų. Galiu užtikrinti – tiek vandens, tiek sausumos siena su Rusija saugoma sustiprintu režimu“, – sako ministrė A. Bilotaitė.
Ministrė apsilankė Neringos pasienio užkardoje, taip pat šiuo metu uždarytame Nidos pasienio kontrolės punkte, susipažino su sienos stebėjimo sistema.
Operatyviau reaguoti ir veiksmingiau vykdyti sienos stebėjimą pasieniečiams padeda šiemet atnaujinta radiolokacinė sistema bei tarnybinių plaukiojimo priemonių parkas. Ministrė sako, kad pareigūnų aprūpinimui ir toliau bus skiriamas ypatingas dėmesys.
Valstybės sienos apsaugos tarnyba glaudžiai bendradarbiauja su Lietuvos kariuomene – rengia bendras karines bei paieškos ir gelbėjimo pratybas Baltijos jūroje.
Klaipėdoje trūksta priedangų ir civilinės saugos specialistų
Ministrės teigimu, išorinių grėsmių akivaizdoje gyventojų pasirengimas ekstremaliesiems įvykiams, ekstremaliosioms situacijoms ir galimoms krizėms tampa ypač svarbus. Šiuo požiūriu, pasak ministrės, Klaipėdos miesto savivaldybei dar yra kur pasistengti.
Klaipėdos miesto savivaldybė yra numačiusi 38 priedangas bei 32 kolektyvinės apsaugos statinius.
Specialiu lipduku A. Bilotaitė pažymėjo pirmąjį priedangos statinį Klaipėdoje – Karalienės Luizės jaunimo centrą Puodžių gatvėje. Ministrė sako, kad priedangų tinklą mieste būtina plėsti. Taip pat ji atkreipė dėmesį į tai, kad pastaraisiais metais ekstremaliųjų įvykių mieste daugėja, o civilinės saugos specialistų per mažai. Šiuo metu savivaldybėje tėra užpildyti tik 2 iš 4 valstybės finansuojamų civilinės saugos specialistų etatų.
Ministrė pažadėjo, kad Vidaus reikalų ministerija teiks savivaldybei reikiamą pagalbą ieškant priedangoms tinkamų statinių, taip pat organizuojant pratybas švietimo įstaigose bei informuojant visuomenę. Siekiant pagerinti ekstremaliųjų situacijų valdymą, numatoma dukart (iki 12 etatų) padidinti civilinės saugos specialistų skaičių Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Klaipėdos priešgaisrinėje gelbėjimo valdyboje.
VRM parengta Civilinės saugos stiprinimo koncepcija, ministrės teigimu, taps pagrindu veiksmingesniam pasirengimui ekstremaliųjų situacijų ir krizių valdymui tiek savivaldos, tiek nacionaliniu lygiu. Remiantis koncepcija numatoma rengti ilgalaikę Civilinės saugos stiprinimo ir plėtros programą, kurią tvirtins Seimas.
Regiono augimą lems ir vietos lyderių pastangos
Susitikime su Klaipėdos regiono savivaldybių vadovais ministrė A. Bilotaitė pristatė Vyriausybės patvirtintą 2022-2030 m. Regionų plėtros programą, kuriai iš viso skirta daugiau kaip 1,6 mlrd. eurų ES investicijų, iš jų 199,5 mln. – Klaipėdos regionui. Tai yra beveik dukart didesnė suma, nei 2014-2020 m. finansavimo laikotarpiu.
„Investicijų dar daugės, jeigu savo namų darbus atliks pačios savivaldybės – atsakingai planuodamos ir ne siekdamos kuo greičiau lėšas „įsisavinti“, bet sukurdamos didžiausią naudą žmonėms ir valstybei. Klaipėdos regionas yra unikalus, turintis didžiulį ekonominį potencialią, tačiau situacija savivaldybėse labai skirtinga, poreikiai taip pat labai skiriasi, tad vietos lyderiams teks ieškoti bendrų sprendimų ir susitarti“, – teigia ministrė A. Bilotaitė.
Regionų plėtros programos finansavimo planas, pasak ministrės, jau parengtas ir šiuo metu derinamas su Finansų ministerija.
Pagal ekonominio augimo tempus Klaipėdos regionas – vienas pirmaujančių šalyje. 2021 m. Klaipėdos regione užimtumo lygis pasiekė 73,3 proc., kai šalyje buvo 72,5 proc. (Kauno regione – 72,6 proc., Vilniaus regione – 78,9 proc.).
Regionas išsiskiria viešųjų paslaugų kokybe – viešojo transporto pasiekiamumu, gerai išvystytomis švietimo paslaugomis: gerai prieinamas neformalusis mokinių ugdymas, o pagal ikimokyklinį ugdymą lankančių vaikų dalį (90 proc.) Klaipėda viršija šalies vidurkį (89,5 proc). Tačiau Klaipėdos regione trūksta socialinių paslaugų skurdžiausiai gyvenantiems. Socialiniu būstu aprūpinti tik 47 proc. šią teisę turinčių asmenų (šeimų), tai antras mažiausias rodiklis šalyje po Vilniaus regiono.
Spartesniam regiono augimui, pasak ministrės, būtina sutelkti geriausius protus. Tai padaryti padės VRM parengta Valstybės tarnybos pertvarka, kurią ministrė pristatė ir aptarė su Klaipėdos regiono savivaldybių merais bei administracijų vadovais. Didžiausią dėmesį, A. Bilotaitės teigimu, numatoma skirti vadovų grandžiai stiprinti, taip pat valstybės tarnautojų kompetencijai didinti.
„Valstybės tarnyba taps lankstesnė, efektyvesnė ir orientuota į rezultatus, o specialistai – motyvuoti ir vertinami už tai, kad tiesiogiai prisideda prie valstybės kūrimo“, – sako vidaus reikalų ministrė.
