Dizaineris Modestas Navickas apie civilinės sąjungos įstatymą: šio pokyčio reikėjo prieš 30 metų
Civilinės sąjungos įstatymas suteiktų daugiau teisių ir apsaugų LGBTQ+ bendruomenės nariams, tačiau kol kas jis nėra priimtas bei sulaukia pasipriešinimo iš visuomenės. Dizaineris Modestas Navickas įsitikinęs, jog tyla ir atviros diskusijos vengimas šiuo klausimu tik kenkia. Jau rugsėjo 2–3 d. Lietuvos žmogaus teisių centras festivalyje „Būtent!“ savo įžvalgomis tema „Kodėl Lietuvai reikalinga civilinė sąjunga?“ kvies dalintis ekspertus ir visuomenę.
Įstatymo suteikiama teisė
Partnerystės įstatymas praėjusiais metais nesulaukė pritarimo Seime. Iš 128–ių balsavusiųjų prieš buvo 58, o susilaikė 7 Seimo nariai. Tik dviejų balsų persvaros pritrukęs įstatymas būtų leidęs išspręsti nemažai kasdienių rūpesčių nesusituokusioms poroms.
Šiuo metu Seime pateikimo stadiją praėjo naujas Civilinės sąjungos įstatymas. Pritarus civilinei sąjungai partneriai galėtų paveldėti vienas kito turtą, gautų informaciją apie sveikatos būklę, kartu būtų suteikta daugiau laisvių ne tik heteroseksualioms, tačiau ir LGBTQ+ poroms. Pagal siūloma projektą civilinę sąjungą galėtų sudaryti tiek skirtingų lyčių, tiek tos pačios lyties asmenys. Iki šiol Lietuvoje tos pačios lyties asmenims nebuvo suteikiama teisė įregistruoti savo santykius.
Žinomo dizainerio pasiteiravus, kas jį paskatino kalbėti apie civilinę sąjungą ir jos reikšmę šiuolaikinėje visuomenėje, M. Navickas nedvejodamas atsakė, kad tai reikšminga tema kiekvienam. „Nebegaliu tylėti matydamas tokią neteisybę, kai šmeižiami paprasti žmonės ir jų orientacija nepaisant to, kad tai nėra nei gėdinga, nei kam nors žalinga.
Civilinės sąjungos arba partnerystės įstatymas suteiktų ne tik daugiau teisių, bet kartu taptų nauda ir visai valstybei bei tautai. Juk kuo daugiau laimingų žmonių – tuo daugiau naudos visai valstybei ir mums visiems“, – svarstė M. Navickas bei pridūrė, kad oponentai dažniausiai mini sovietmečiu suformuotą požiūrį į „kitokius“ žmones.
Kaip vienas didžiausių oponentų argumentų yra įvardijama baimė, jog neva sąjungų įteisinimas ves link santuokų, o vėliau ir į galimybę įsivaikinti LGBTQ+ poroms. Tai, anont oponentų, pamina tradicinėmis laikomas vertybes.
Ilgo laiko pareikalavę pokyčiai
Kalbėdamas apie pokytį visuomenėje, kuris, anot jo, buvo reikalingas jau prieš 30 metų, M. Navickas sako, kad dabar jauni žmonės sukyla prieš seniai nusistovėjusias normas ir seną požiūrį bei reikalauja laisvės visiems.
„Man nebereikėtų reikštis ar apie tai kalbėti, bet jei bus daugiau balsų – žinia bus garsiau išreikšta. Kaip ir sakoma japonų patarlėje, kad vieną strėlę lengva perlaužti, bet tuzino strėlių neperlauši.
Pirmojo savo homoseksualumo neslėpusio politiko Harvey Milk pavyzdys įkvepia. Jo kova dėl lygių teisių ir aktyvus dalyvavimas politiniame bei visuomenės gyvenime suteikia laisvės pojūtį visiems žmonėms, o ypač LGBTQ+ bendruomenei. Mums ir dabar reikia tokio žmogaus ir tokio lyderio, kuris drąsiai skatintų netylėti“, – įsitikinęs diskusijos dalyvis.
Jau ketvirtą kartą Birštone 2022 m. vyksiantis diskusijų festivalis „Būtent!“ yra atviras, nepolitinis, nemokamas renginys, kurio tikslas – skatinti šalyje diskusijų ir įsiklausymo kultūrą, toleranciją skirtingiems požiūriams, pilietinį įsitraukimą ir gerinti priimamų visuomenei svarbių sprendimų kokybę.
Daugiau apie šią ir kitas diskusijas išgirsk gyvai rugsėjo 2–3 d. Birštone!
