Specialistė atsakė, ko reikia, kad darbuotojai taptų lojalūs organizacijai

Perdegimas, apatija, darbo ir poilsio balanso nebuvimas bei nemokėjimas pailsėti – tai problemos, su kuriomis susiduria vis daugiau žmonių. Pasak „Jaunimo linijos“ vadovės Dianos Bukantaitės, visuomenėje egzistuoja dideli lūkesčiai karjerai, todėl darbas užima didelę gyvenimo dalį bei tampa vis didesne identiteto dalimi. „Jam skiriame daug laiko, dėmesio ir energijos, o darbe patiriamas nuovargis prasiskverbia į kitas gyvenimo sritis“, – pristatydama diskusiją tema „Emocinė sveikata darbe: kas atsakingas“, kuria „Jaunimo linija“ kvies diskutuoti festivalyje „Būtent!“ jau rugsėjo 2–3 d., sako specialistė. 

Skirtingi požiūriai į darbą

Kalbėdama apie emocinę sveikatą D. Bukantaitė sako, kad šiuo metu daug dėmesio skiriame emocinei sveikatai visose srityje, o kaip žmonės jaučiasi darbo aplinkoje tapo itin aktualu ypač po kelerių neapibrėžtumo, nerimo ir baimės kupinų pandemijos metų. „Tai ypač didelę įtaką padarė jauniems žmonėms. Anksčiau darbas buvo tiesiog galimybe išgyventi. Vėliau jis tapo karjera, o dabar – pašaukimu. Šiandien jaunimas darbą suvokia ir vertina kaip savirealizacijos būdą.

Jaunas žmogus yra linkęs netausoti savo energijos, sveikatos, jei darbe mato prasmę, turi galimybes augti ir tobulėti, siekti karjeros. Visgi dažnai toks entuziastingas įsitraukimas kartu su daugeliui būdingu perfekcionizmu baigiasi persidirbimu, pervargimu arba perdegimu“, – sako „Jaunimo linijos“ vadovė.

Pasak pašnekovės, ne vienas tyrimas parodė, kad organizacijos, kuriose darbuotojai jaučiasi emociškai saugūs, vyrauja atvirumo kultūra ir skatinama dalintis emocijomis, pasiekia aukštesnius efektyvumo bei finansinius rodiklius. Tuo tarpu pervargę ar perdegę darbuotojai turi tiesioginę įtaką organizacijos nuostoliams. Tokie darbuotojai dažniau serga, jų darbo efektyvumas krenta, mažėja jų įsitraukimas ir lojalumas.

Ko iš tiesų reikia darbuotojui?

Pasiteiravus, kokie yra šios temos oponentų argumentai, „Jaunimo linijos“ vadovė teigė besivilianti, kad jau praeityje laikas kuomet darbdavys buvo atsakingas tik už tai, kad darbuotojas turėtų darbui reikalingas priemones ir laiku gautų atlyginimą.

„Tačiau aplinkoje dar tenka išgirsti istorijų, kai vadovas per susirinkimą pasako, jog savo emocijas ir asmenines problemas reikėtų palikti „už  biuro durų“, nes atlyginimas mokamas ne už tai, kaip darbuotojas jaučiasi darbe, o už atliktą darbą.

Žmonės nėra robotai. Kiekvienas turime savo emocijas, jausmus, būsenas, kurias atsinešame ir į darbo aplinką, todėl apie emocinę sveikatą kalbėti darbo aplinkoje yra būtina. Tuo pačiu reikėtų atkreipti dėmesį, kad darbo aplinkoje svarbu nustatyti tinkamas ribas. Organizacijoje kartu siekiame tikslų ir rezultatų, tad mūsų emocijos, susijusios su santykiais darbe, darbo aplinka yra ne tik darbuotojo, bet ir organizacijos reikalas“, – sakė D. Bukantaitė.

Darbuotojo emocinę sveikatą neabejotinai veikia asmeninės psichologinės problemos. Tokiu atveju specialistė organizacijoms pataria darbuotojus nukreipti į specialistus, palaikyti sudėtingu laikotarpiu ir sudaryti galimybes darbą derinti su asmeniniu gyvenimu.

„Vertinant darbo rinką tampa akivaizdu, kad organizacijos kultūra, vertybės, požiūris, mikroklimatas ir nuotaika darbe vaidina lemiamą vaidmenį darbuotojams renkantis darbdavį. Šiandien darbuotojas neretai didesnį atlyginimą iškeis į galimybę dirbti organizacijoje, kuri rūpinasi emocine sveikata ir gerove, kurios vertybės ir organizacinė kultūra yra jam artimos“, – pastebi ji.

Pandemijos įtaka

Dar vienu svarbiu etapu kalbant apie darbo rinką ir emocinę sveikatą darbovietėse tapo pandemija. „Tai buvo tiek finansinis, tiek stabilumo sukrėtimas. Kartu pandemija tapo galimybe sustoti ir apmąstyti savo vertybes bei požiūrį į darbą, įsivardinti savo prioritetus. Būtinybė dirbti iš namų pandemijos metu ir galimybė dirbti nuotoliu suteikia daugiau laisvės, bet kartu ištrina ribas tarp darbo ir poilsio, sukuria socialinių ryšių trūkumą.

Po pirmosios pandemijos bangos stebėjome didįjį išėjimą iš darbo (angl.the great resignation), kurį paskatino visi išvardinti faktoriai. Dabar grįžtame į naują normalumą, todėl labai svarbu kalbėti apie tai, kas veiks naujojoje realybėje“, – sako specialistė.

Diskusijoje apie emocinę sveikatą taip pat bus keliamas klausimas, ar reikia kreipti dėmesį į darbuotojų emocinę sveikatą. Pasak D. Bukantaitės, bus diskutuojama, kas yra atsakingas už emocinę sveikatą darbe? Kiek tai yra asmeninė kiekvieno žmogaus atsakomybė, o kiek gali ir turi padaryti darbdavys? Kokį vaidmenį čia vaidina kolegos?

Jau ketvirtą kartą Birštone 2022 m. vyksiantis diskusijų festivalis „Būtent!“ yra atviras, nepolitinis, nemokamas renginys, kurio tikslas – skatinti šalyje diskusijų ir įsiklausymo kultūrą, toleranciją skirtingiems požiūriams, pilietinį įsitraukimą ir gerinti priimamų visuomenei svarbių sprendimų kokybę.