Prezidentūroje atidarytas ketvirtasis Regionų forumas
Šiandien Prezidentūroje atidarytas ketvirtasis Regionų forumas. Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda pasveikino forumo dalyvius.
Šalies vadovo inicijuotas kasmetinis Regionų forumas, skirtas svarbiausiems regionų politikos ir savivaldos plėtros klausimams aptarti, rengiamas jau ketvirtą kartą. Šiemet jo temos skirtos savivaldos investicijų proveržio sritims, ypač didinant atsparumą energetikos iššūkiams bei tvarų skolos valdymą. Regionų forume dalyvauja visų Lietuvos savivaldybių merai arba atstovai, Vyriausybės nariai, politinių partijų lyderiai.
„Ne kartą sakiau ir kartosiu, kad negalime sau leisti švaistyti mūsų žmonių talentų ir gebėjimų. Tik tolygus Lietuvos regionų augimas, tikslingai išnaudojant jų potencialą, leis užtikrinti sklandžią valstybės ekonominę, socialinę, kultūrinę raidą. Nuo to priklausys ir visų Lietuvos žmonių gerovė“, – kreipdamasis į Regionų forumo dalyvius pabrėžė Prezidentas.
Pasak valstybės vadovo, valstybės institucijos negali ignoruoti sunkumų, su kuriais susiduria konkrečių regionų ar savivaldybių gyventojai. Nedera apsimesti, kad su iššūkiais įmanoma susitvarkyti be reikšmingo savivaldos, kuri visada bus arčiausiai gyventojų, indėlio.
„Mano tikslas – kad savivaldos žodis būtų kuo dažniau ne tik išklausomas, bet ir išgirstamas. Ypač dabartiniu metu, visai šaliai žengiant iš vienos krizės į kitą, mums reikalingas būtent toks įsiklausymas ir juo paremtas bendradarbiavimas. Tikiuosi, kad šių metų forumas padės megzti kokybišką dialogą“, – teigė Prezidentas.
Šalies vadovas pabrėžė, kad regioninių skirtumų problema vis dar lieka opi. Bedarbių dalis nuo darbingo amžiaus gyventojų įvairiose savivaldybėse skiriasi net 4 kartus. Siekiant sustiprinti darbo rinką privalu sėkmingiau derinti užimtumo skatinimo priemones ir socialinę pagalbą. Kiekvienas dirbti norintis asmuo turi gauti individualizuotą pagalbą, šalinančią konkretaus žmogaus nedarbo priežastis.
Prezidentas taip pat akcentavo viešojo transporto plėtrą ir kokybės užtikrinimą, pasidžiaugė, jog šias problemas kai kurių savivaldybių iniciatyva regionuose jau imamasi spręsti iš pagrindų.
„Galiausiai visi puikiai suprantame, kad ypatingu iššūkiu visai Lietuvai šiais metais tapo Rusijos iš anksto suplanuotas ir pradėtas energetinis karas. Rusijos veiksmai išprovokavo krizę, peržengiančią Europos ribas. Rekordinis energijos išteklių kainų augimas ryškiu infliaciniu veiksniu tapo ir Lietuvoje. Savivaldybės tikrai gali prisidėti prie energetinių problemų sprendimo, tačiau svarbu užtikrinti, kad jos galėtų savarankiškai priimti sprendimus, tiesiogiai susijusius su jų gyventojų gerove“, – pabrėžė valstybės vadovas.
Ministrė A. Bilotaitė: regionų plėtrai – pusantro karto didesnės investicijos
Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė, pristačiusi regioninės politikos aktualijas, pabrėžė būtinybę užtikrinti vietos valdžios savarankiškumą ir reikiamus išteklius regionų ir savivaldos iniciatyvoms.
„Dabar kaip niekada iki šiol turime visas galimybes pasiekti proveržį stiprinant mūsų regionus. Regionų plėtros tarybos dabar yra savarankiškos, o regionų plėtrai skiriama Europos Sąjungos investicijų suma – rekordiškai didelė – 1,6 mlrd. eurų. Regionai kartu su sprendimo teise įgyja ir didelę atsakomybę už tai, kad šios investicijos atneštų naudą kiekvienam regionui. Tai, kad regionų plėtrai skiriamos lėšos bus didesnės pusantro karto – „nenukrito iš dangaus“. Tai buvo bendro sunkaus darbo rezultatas“, – sako ministrė A. Bilotaitė.
Visai neseniai patvirtinti du svarbiausi, ilgai laukti investicijų į regionų plėtrą planavimo dokumentai.
Ministrė A. Bilotaitė forumo dalyviams priminė, kad rugpjūtį Europos Komisija patvirtino Lietuvos pateiktą 2021-2027 m. ES fondų investicijų programą. Tai rekordinės regionams skirtos ES investicijos, kurios siekia 1,6 mlrd. eurų.
Vyriausybės patvirtintai 2022–2030 m. Regionų plėtros programai tenka apie 27 proc. visų Lietuvos gaunamų ES struktūrinių fondų. Palyginimui – 2007-2013 laikotarpiu ši dalis buvo tik 10,5 proc., 2014-2020 m. – apie 16 proc.
Anot ministrės, ir Vidaus reikalų ministerija, ir visa Vyriausybė demonstruoja lyderystę, siekdama pažangos regioninėje politikoje. Tačiau savo namų darbus turi atlikti ir regionai bei savivaldybės – planuoti ir investuoti šias lėšas ne tik sparčiai, bet ir sukurti didžiausią naudą žmonėms, visuomenei ir valstybei.
Ministrė A. Bilotaitė pažymėjo, kad ilgalaikės regioninės plėtros problemos išliko. Kaip ir prieš dešimtmetį, taip ir dabar vis dar turime socialinius ir ekonominius skirtumus tarp regionų ir jų viduje, senstančią visuomenę, ypač atokesnėse, nuo didmiesčių nutolusiose teritorijose, nevienodą viešųjų paslaugų kokybę, nors įstatymai sako, kad šios paslaugos turi būti vienodai prieinamos visiems žmonėms.
„Regioninės plėtros problemos, jeigu jų nespręsime nedelsiant – taps ilgalaikėmis grėsmėmis. Tapsime susiskaldę, nepasitikintys vieni kitais ir valstybe. O tai – tiesus kelias į patį blogiausią ilgalaikį mūsų šalies raidos scenarijų, kurį strategijos „Lietuva 2050“ rengėjai pavadino „Amžinuoju įšalu“. Savivaldybės ir regionai negali likti nuošalyje, kai kalbame apie valstybės ateitį. Jeigu siekiame tapti ne amžinojo įšalo žeme, o šiaurės žvaigžde“, – teigia ministrė A. Bilotaitė.
Vien ES investicijos visų regioninės plėtros problemų neišspręs, todėl toliau būtina ieškoti atsakymų, kaip didinti visų savivaldybių biudžetines galias, jų galimybes finansuoti kokybiškas viešąsias paslaugas ir investuoti į ilgalaikes augimo perspektyvas.
