Kauno regione didinamas didelių gabaritų aikštelių skaičius ir siunčiama žinia nelegaliems atliekų vežėjams

Kauno regiono gyventojų laukia pokyčiai didelių gabaritų aikštelėse, kurių paslaugomis vis dažniau jie naudojasi. Kauno regiono atliekų tvarkymo centro duomenimis, šiuo metu plečiamas ne tik aikštelių tinklas, bet ir diegiami sprendimai, leisiantys pažaboti piktnaudžiavimo atvejus.

Gyventojų sąmoningumas auga – būtina plėsti infrastuktūrą

2021 m. duomenimis į Kauno regiono atliekų tvarkymo centro (Kauno RATC) aptarnaujamas didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles per metus yra pristatyta beveik 30 tūkst. tonų atliekų ir šie skaičiai vis auga. Kauno regiono gyventojai vis dažniau naudojasi didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėmis, į kurias pristato nereikalingus buities apyvokos daiktus, buityje susidarančias pavojingas, elektros ir elektroninės įrangos, statybos ir griovimo bei kitas atliekas, netinkamas naudoti padangas.

Kaip teigia Kauno RATC direktorius Laurynas Virbickas, 2019 m. į Kauno RATC valdomas didelių gabaritų surinkimo aikšteles buvo atvežta daugiau nei 15 tūkstančių tonų atliekų, o 2021 m. šis skaičius beveik padvigubėjo. „Remiantis 2022 m. prognozėmis atliekų kiekių mažėjimo nenusimato, todėl akivaizdu, kad esamų didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelių kiekis ir jų projektinis pajėgumas, norint užtikrinti lygias atliekų priėmimo sąlygas fiziniams asmenims, pagal pastarųjų metų atliekų kiekių surinkimo tendencijas yra nepakankamas. Jau dabar matome, kad privalome vystyti atliekų surinkimo pajėgumus, plėsti infrastruktūrą“.

„Didėjantys surenkamų didelių gabaritų atliekų kiekiai aikštelėse rodo, kad vis daugiau žmonių sąmoningai supranta, jog išmesti miškuose, užkasti sklypuose ar kitaip nelegaliai susitvarkyti su didelių gabaritų ar žaliosiomis atliekomis nėra tinkamas sprendimas, dėl to mūsų pareiga užtikrinti, kad žmonėms būtų kuo patogiau priduoti šias atliekas arčiau namų ir nekiltų net menkiausia pagunda jų atsikratyti netinkamai“, – teigia Kauno RATC ekologė Renata Utyrienė ir pateikia atliekų didėjimo tendencijas.

Šiuo metu Kauno regione, į kurį patenka Kauno miesto, Kauno, Kėdainių, Raseinių, Kaišiadorių ir Jonavos rajonų savivaldybių gyventojai, Kauno RATC aptarnauja 13 didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelių bei 3 žaliųjų atliekų surinkimo aikšteles. Šiose aikštelės 2021 m. liepos 1 d. duomenimis aptarnauja virš 540 tūkst. regione registruotų gyventojų.

Kauno mieste veikia 8 didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelės, Jonavos mieste ir Jonavos rajone – 2, Raseinių rajone, Kėdainiuose ir Kaišiadoryse – po 1 aikštelę.

Teigiama, kad ypatingai Kauno rajono savivaldybėje, kurioje nėra nei vienos įrengtos didelių gabaritų atliekų priėmimo aikštelės, o gyventojų skaičius auga, poreikis didelių gabaritų atliekų priėmimo aikštelių plėtrai išlieka didžiausias. Tai, kad Kauno regione didelių gabaritų aikštelių skaičių būtina didinti, anot atliekų priėmimo aikštelių inžinieriaus Vyganto Miliūno, rodo ne tik kone dvigubai išaugę surenkamų atliekų kiekiai, bet ir kitų miestų pavyzdžiai.

„Palyginimui, Šiaulių regione yra 20 didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelių ir 5 žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelės, nors aptarnaujamų gyventojų skaičius yra tik kiek daugiau kaip 260 tūkst., tuo tarpu Alytaus regione situacija dar vaizdingesnė skaičiais – ten veikia 7 žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelės ir 20 didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelių, rūšiavimo centrų, o aptarnaujamų gyventojų skaičius siekia tik 166 tūkst. Tik sukurdami patogesnę ir arčiau žmogaus esančią aikštelių surinkimo infrastruktūrą, galime svariai sumažinti nelegalius sąvartynus pakelėse, pamiškėse, stabdyti atliekų kiekius, patenkančius į dar veikiančius sąvartynus bei surinkdami ir vėliau perdirbdami tinkamai išrūšiuotas stambiagabarites atliekas, svariai prisidėti prie žiedinės ekonomikos principų vystymo šalyje“, – argumentus papildomoms aikštelėms dėsto L. Virbickas.

Susiduriama su iššūkiais

Nors tankesnės infrastruktūros tikslas – sukurti tokį aikštelių tinklą, kuris būtų patogus gyventojams, jos įgyvendinimas susiduria su tam tikrais iššūkiais. Vienas jų – finansavimas. „Siekdami skatinti rūšiuojamąjį atliekų surinkimą Kauno regione, kreipėmės į Kauno regiono plėtros tarybą prašydami užtikrinti didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelių tinklo išplėtimo finansavimą regioniniu lygmeniu“, – tvirtina L. Virbickas.

Dar kiti iššūkiai yra vietos parinkimas, gyventojų pritarimas bei aikštelių įrengimo, aplinkosauginių dokumentų derinimo procedūros.

„Pagal naująjį Valstybinį atliekų prevencijos ir tvarkymo 2021-2027 m. planą aikštelės nuo gyvenamųjų vietų miestuose turi būti nutolusios ne daugiau kaip 10 kilometrų atstumu, o kaimo vietovėse – ne daugiau kaip 15 kilometrų atstumu. Neretai yra sunku surasti vietą, kuri atitiktų visus keliamus reikalavimus – numatomus atstumus nuo gyvenamųjų vietų, poveikį aplinkai, taip pat nemažai laiko atima ir ilgos procedūros rengiant aikštelės statymo dokumentus, pasitaiko ir gyventojų nepritarimų aikšteles statyti arčiau gyvenviečių. Nepaisant visų sunkumų, suprantame to naudą gyventojams ir norėtume Kauno regione įrengti apie 12 papildomų stambiagabaričių atliekų priėmimo aikštelių“, – teigia Kauno RATC vadovas.

Planuojama įrengti vieną didelių gabaritų surinkimo aikštelę  Kauno mieste, 5 aikšteles – Kauno rajone, 2 aikšteles – Raseiniuose, 3 aikšteles – Kėdainiuose ir 1 aikštelę – Kaišiadoryse. Iš išvardintų aikštelių nuo spalio 1 d. jau ruošiamasi atidaryti naują aikštelę Raseinių rajone, Gėluvos kaime, o Kaišiadorių rajone, Rumšiškių kaime, savivaldybė vykdo statybos darbų viešuosius pirkimus. Likusios minėtos aikštelės yra planuojamos įrengti pagal Valstybinio atliekų prevencijos ir tvarkymo plano reikalavimus iš 2021-2027 m. finansinio laikotarpio investicinių priemonių.

Populiariausios gyventojų atliekos didelių gabaritų aikštelėse

Didžiausią dalį į Kauno RATC surinkimo aikšteles atvežtų daiktų sudaro mišrios statybinės atliekos – įvairios po namų tvarkymosi, restauravimo likusios atliekos. 2020 m. šios atliekos sudarė 53 proc. visų atvežamų atliekų, o 2021 m. – 58 proc. Antroje vietoje yra baldai, trečioje – padangos, kiek mažesnę dalį atliekų, patenkančių į didelių gabaritų aikšteles, sudaro asbestas, stiklas, kartonas ir elektroninių įrenginių atliekos. 

Anot R. Utyrienės, norisi dar daugiau žmonių sąmoningumo, nes pastebima, kad neretai žmonės nerūšiuoja statybinių atliekų, jas meta į bendrą mišrių statybinių atliekų konteinerį.

„Tinkamai išrūšiuotos stambiagabaritės atliekos – ypatingai stiklas, metalas, kuris gali būti perdirbtas, mediena – panaudota, visa tai gali tapti puikia antrine žaliava. Todėl svarbu ne tik atvežti į aikšteles atliekas, bet ir jas tinkamai išrūšiuoti. Taip pat primename gyventojams, kad dalyje didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelių yra įrengti atiduotuvių punktai, kur gyventojai gali atvežti jiems buityje nereikalingus daiktus arba jų pasiimti. Šiuo metu tokių atiduotuvių punktų turime net septynis – trys veikia Kaune ir po vieną punktą Kėdainiuose, Jonavoje, Kaišiadoryse bei Raseinių rajone“, – teigia ekologė R. Utyrienė ir priduria, kad dalijimosi daiktais paslauga – priėmimas ir išdavimas yra nemokamas.

Pančiai piktnaudžiautojams

Nors didelių gabaritų atliekų priėmimo aikštelių paslaugos yra teikiamos tik Kauno regiono gyventojams, teigiama, kad čia papuola ne tik fizinių, bet ir juridinių asmenų atliekos, todėl imamasi visų priemonių, kad būtų sustabdyti nesąžiningi atliekų vežėjai.  Kadangi atliekų kiekiai vienam fiziniam asmeniui yra ribojami, juridinių asmenų atliekos nėra priimamos, pasitaiko atvejų, kai bandoma apeiti taisykles, pasitelkiant kitus asmenis, kad šie priduotų atliekas kaip savo.

„Siekiant išvengti galimų piktnaudžiavimo atvejų, šiuo metu imamės priemonių visose aikštelėse ir diegiame visose aikštelėse atliekų apskaitą gerinančias priemones, kurios padės vykdyti tikslesnę atliekų apskaitą bei užtikrins, kad Kauno regiono gyventojai mokės už savo, o ne piktnaudžiautojų atliekų tvarkymą. Pasitaikantys piktnaudžiavimo atvejai sudaro sąlygas, kuomet aikštelės pripildomos atliekomis ir jų nespėjama išvežti laiku. Tikimės, kad diegiamos prevencijos priemonės išspręs šią problemą, aikštelės nebus greitai perpildomos atliekomis, kurios net neturėtų čia atsirasti ir tokiu būdu didės atliekų surinkimo prieinamumas sąžiningiems Kauno regiono gyventojams“, – teigia Kauno RATC vadovas L. Virbickas

 

„ATIDUOTUVES“ RASITE:

Kaune – Energetikų g. 60, Kuršių g. 9 E, Julijanavos g. 1 A.

Darbo laikas: II-V 10-19 val. Pietų pertrauka 13-13.45 val. VI 9-16; VII -I nedirba

Raseinių r. – Kalniškių k. 1.

Darbo laikas: III-V 11-20 val. Pietų pertrauka: 15-16 val. VI-VII 9-17.30 val. Pietų pertrauka 13-13.30 val. I-II nedirba

Kėdainiuose – J. Basanavičiaus g. 97 A.

Darbo laikas: II-V 10-19 val. Pietų pertrauka 13-13.45 val. VI 9-16; VII -I nedirba

Jonavoje – Darbininkų g. 19.

Darbo laikas: II-V 10-19 val. VI 9-16 val. VII-I nedirba

Kaišiadoryse – Vytauto Didžiojo g. 136.

Darbo laikas: II-V 10-19 val. Pietų pertrauka 13-13.45 val. VI 9-16; VII -I nedirba

 

*Dalijimosi daiktais paslauga – priėmimas ir išdavimas nemokamas. Daiktų rezervacija nevykdoma, pristatymo paslauga neteikiama.