Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisija priėmė penkias rezoliucijas
Rugsėjo 27–29 d. po ilgų pandeminių metų į Seimą susirinkusi posėdžiauti Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisija šiandien baigiamojoje spaudos konferencijoje pristatė 5 priimtas rezoliucijas:
„Dėl tautinės tapatybės ugdymo“;
„Dėl grįžusių gyventi į Lietuvą vaikų ugdymo“;
„Dėl numatomo referendumo dėl gimimu įgytos Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimo“;
„Dėl patriotiškumo ugdymo ir pasirengimo pilietiniam pasipriešinimui“;
„Dėl grįžtamosios migracijos ir priemonių grįžimui skatinti“.
Komisijos pirmininkas Jonas Bružas iš Jungtinių Amerikos Valstijų sako, kad „šiuolaikiniame globaliame pasaulyje į Lietuvą galima grįžti ir širdimi, prisidėti prie jos kūrimo ir klestėjimo, panaudojant sukauptą patirtį ir žinias“.
„Ši parlamentinė komisija visada buvo langas į pasaulį, į mūsų diasporą, į mūsų bendruomenes ir jos darbo vaisiai yra matomi“, – sako komisijos pirmininkė Dalia Asanavičiūtė pasidžiaugdama ir praėjusios Seimo kadencijos komisijos pagrindiniais darbais – įvykusiu referendumu, Pasaulio lietuvių vienmandatės rinkimų apygardos įsteigimu, prekybos žmonėmis prevencija ir aktualinimu. Kai kurios temos nuosekliai tęsiamos ir šią kadenciją. Jos metu komisija priėmė 29 rezoliucijas: aptarė lituanistinio švietimo, lietuviškų mokyklų padėtį Baltarusijoje, Kaliningrade ir Lenkijoje, pilietybės referendumą, internetinį balsavimą, grįžtamąją migraciją, pagalbą tremtiniams, tremties vietų tvarkymą, pagalbą iš Venesuelos perkeliamiems asmenims ir pagalbą Ukrainai.
Komisija daug prisidėjo prie to, kad nuo 2023 m. sausio 1 d. bus finansuojamos užsienio lituanistinės mokyklos, o tai tikrai paskatins lietuvių vaikus lankyti šias mokyklas, mokytis lietuvių kalbos, istorijos, geografijos, susipažinti su kultūros paveldu, ugdyti savo tautinę tapatybę. Nuo pavasario bus atliekami kalbos lygio įvertinimo testai užsienyje gyvenantiems lituanistinių mokyklų mokiniams ir įteikiami oficialūs kalbos lygio sertifikatai. Komisijos rūpesčiu buvo patikslintas Pilietybės įstatymas dėl pilietybės atstatymo asmenims ir jų palikuonims, kurie išvyko iš Lietuvos prieš okupaciją, t. y. bet kuriuo metu iki 1940 m. birželio 15 d.
Kartu su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija ieškoma būdų, kaip paremti lietuviškos mokyklos Suvalkuose steigimą, Lietuvos diaspora įtraukta į „Lietuvos Respublikos piliečių rengimo pilietiniam pasipriešinimui strategiją“, Rinkimų kodekse jau įtvirtinta galimybė pagal balsuojančiųjų užsienyje skaičių, įsteigti iki trijų rinkiminių apygardų užsienyje, o atsižvelgiant į komisijos 2022 m. kovo 25 d. rezoliuciją, Seimo valdyba patvirtino, ir birželį darbą jau pradėjo Pasiruošimo referendumui darbo grupė, kuri, bendradarbiaudama su Vyriausybe, teisininkais ir diasporos organizacijomis, nuosekliai ruošia teisės aktus ir pasiruošimo referendumui eigą, kad 2024 m. numatomas referendumas dėl Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimo būtų sėkmingas.
„Gimimu įgytos pilietybės išsaugojimui yra pasirinktas referendumo kelias“, – sako Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininkė Dalia Henkė (Dalia Henke) ir pabrėžia, kad „visi vieningai turime eiti šiuo keliu, tikėdamiesi, kad jis bus sėkmingas“.
