Šimtai savanorių suskubo gelbėti erozijos niokojamas pajūrio kopas

Prieš pat rudens ir žiemos audras į kone paskutinę talką pajūryje šiais metais susirinko daugiau kaip 250 savanorių, kurie šakomis sutvirtino daugiau kaip 5000 kv. m. Nemirsetos paplūdimio. Antrus metus iš eilės Pajūrio regioninio parko ir SBA grupės inicijuota savanorystės akcija sutelkė gyventojus gelbėti vėjų ir audrų pūstomas kopas.

Pajūryje susirinkęs gausus savanorių būrys vos per kelias valandas sutvirtino 3 km kopų ruožą. Šakomis jie uždangstė erozines – pažeidžiamiausias – kopų vietas. Taip pat išardė 200 kv. m. senų ir po vasaros jau nebesaugių lentinių takų. Pasak Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcijos vadovo Dariaus Niciaus, tokie darbai yra svarbūs kiekvienais metais ir gausi savanorių pagalba užtikrina didesnius išsaugomų kopų plotus.

„Žmonių įsitraukimas į gamtotvarkines veiklas yra visapusiškai naudingos. Tai ir edukacinė bei prevencinė veikla, kai savanoriai patys pamato ir supranta, kokia trapi gamta mus supa ir kaip ją reikia saugoti. Be viso to, gyventojai atlieka tikrai reikšmingus darbus, o visos sutaupytos lėšos tiesiogiai skiriamos naujų laiptų, takų įrengimui“, – teigia D. Nicius. Jis taip pat skaičiuoja, kad įprastai žabų klojinių įrengimo kaina siekia 5 eurus kv. m, o talkos metu uždengta net 5000 kvadratinių metrų kopų.

Anot D. Niciaus kopos yra labai trapios ir pažeidžiamos. Pavyzdžiui, per rudens audras jas į žemyną išpusto vėjas, daug smėlio grįžta į audringą jūrą, todėl netvirtinamos jos gali sparčiai menkti. Taip pat ir žmonių veikla, kai dėl trypimo pažeidžiama apsauginė danga ir smėlis tampa nestabilus, vėjas jį lengviau išpusto. Taip pat per sezoną milijonai poilsiautojų tiek batuose, tiek drabužiuose, paplūdimio reikmenyse išsineša po dalelę kopų smėlio.

„Paplūdimiai vasarą yra lankomiausi gamtiniai objektai, todėl rudenį turime jiems grąžinti skolą. Svarbu paplūdimių maitintojas kopas saugoti kuo natūralesnėmis priemonėmis, tad prie iniciatyvos prisidėję savanoriai padarė didelį darbą. Uždangstę jautriausias, labiausiai išpustomas kopų vietas – erozinius židinius šakomis, žmonės sukūrė natūralias „sienas“. Suklotos šakos sulaiko pustomą smėlį – jis pradeda kauptis ties sutvirtinimais ir jo jūra lengvai nepasiima, o vėjai nenuneša į žemyną“, – sako D. Nicius.

Siekis užkurti savanorystės bangą

„Šį kartą savanorystės bangos idėja norėjome pasidalinti ir už savo įmonių ribų. Prie įvairių akcijų visoje Lietuvoje kviečiame prisidėti ne tik savo darbuotojus, bet ir vietos verslus, organizacijas, gyventojus. Į „Kopoms reikia tavęs“ aktyviai įsitraukė daugybė Vakarų Lietuvoje kuriančių verslų, bendruomenių, šeimų. Nuo „Raudonojo kryžiaus“ globojamų ukrainiečių iki aktyvių ir socialiai atsakingų mokyklų. Tokia iniciatyva norime parodyti, kokia svarbi, bendruomeniška ir tuo pačiu aktyvi bei maloni veikla gali būti savanorystė“, – sako „SBA Home“, vienos iš akcijos organizatorių, vadovė Raimonda Kižienė.

Į akciją aktyviai įsitraukė ir Klaipėdoje prieglobstį nuo karo atradę ukrainiečiai. Kartu su Lietuvos Raudonojo Kryžiaus savanoriais ukrainietės teigė, kad jau nuo pat pirmųjų mėnesių Lietuvoje jos pasinėrė į savanorišką veiklą.

„Mes nuolat savanoriaujame ir prisidedame prie tokių veiklų. Mums tai padeda bendrauti su žmonėmis, susirasti draugų naujoje šalyje. Galiausiai, rūpestis kitų žmonių problemomis mums leidžia šiek tiek atsitraukti nuo karo, kuris vyksta Ukrainoje. Karo pradžioje savanorystė mums padėjo adaptuotis, o dabar tiesiog norime savo darbu ir įsitraukimu atsidėkoti Lietuvos žmonėms, kurie mus taip svetingai priima“, – pasakoja Marina ir Alesia, iš Luhansko srities į Klaipėdą atvykusios kovą ir balandį.