Kovoje prieš sutartas varžybas – biurokratiniai barjerai
Nesenas „Jonavos“ futbolo klubo sutartų varžybų skandalas – naujausias, tačiau deja eilinis epizodas ilgoje panašių įvykių serijoje. Lietuvoje iki šiol neatrandamas priešnuodis tokiems nusikaltimams – net jei pavyksta pradėti tyrimus, teismo salių jie nepasiekia. Tuo metu lošimus organizuojančios bendrovės, kurios dėl sutartų varžybų patiria didžiausią finansinę žalą, teigia, kad jos turi galimybių neleisti pelnytis iš tokių nusikaltimų, tačiau to daryti neleidžia nustatyti ribojimai.
Lažybų bendrovių atstovai pastebi, kad sutartos varžybos daro didžiulę tiesioginę ir šalutinę žalą sportui bei visuomenei.
„Tenka konstatuoti liūdną faktą, kad Lietuvoje nusistovėjo palanki terpė pelnytis iš sutartų varžybų. Ir tai nestebina, nes institucijų vykdoma prevencija ir kontrolė – labai formali, o atsakomybėn patrauktų nusikaltėlių sąrašas – labiau nei skurdus. Akivaizdu, kad nieko nekeičiant, sutartų varžybų tik daugės, kartu didės žala šalies sportui.
Tokie nusikaltimai – labai toksiški. Nors jais taikomasi į lažybų bendroves, tačiau pataikoma į tūkstančius šalies gyventojų. Sutartos varžybos pažeidžia esminius sporto principus ir smarkiai kerta sirgaliams, sportininkams ir ištisoms komandoms. Dėl susitarimais iškraipomo rezultato nyksta pasitikėjimas sportu. Ir tai – labai rimta problema“, ‒ sako Atsakingo lošimų verslo asociacijos (ALVA) vadovas Algis Čaplikas.
Neleisti nusikaltėliams užsidirbti
ALVA vadovo teigimu, esminis sutartų varžybų tikslas – gauti finansinę naudą iš dalyvavimo lažybose. Paprastai tokie statymai vyksta dėl rezultatų mažiau populiariose sporto šakose ar žemesnio meistriškumo varžybose. Yra ne vienas požymis, kuris lažybas organizuojančioms bendrovėms leidžia pakankamai tiksliai nustatyti, kad asmuo dalyvauja sutartų varžybų monetizavimo schemose.
„Teisėsaugos ir kitoms institucijoms sudėtinga kovoti su šiuo reiškiniu, mat susitarimo faktą slepia tiek užsakovai, tiek nesąžiningi sportininkai. Praktika rodo, kad tokie nusikaltimai būna tarptautiniai ‒ sutartos varžybos vyksta vienoje šalyje, lažybos dėl jų ‒ kitoje valstybėje. Tai papildomai apsunkina darbą teisėsaugininkams.
Tad, jeigu nėra būdo užkirsto kelią susitarimui, galima gana paprastai užkirsti kelią pasipelnyti iš tokio susitarimo. Lažybas organizuojančios bendrovės, stebėdamos savo klientų veiksmus, gali su dideliu patikimumo koeficientu nustatyti asmenis, kurie atlieka statymus už iš anksto sutartas varžybas ir neleisti jiems gauti finansinės naudos.
Tokia praktika nėra nauja, ją sėkmingai taiko kone viso pasaulio lažybas organizuojančios bendrovės. Perkėlę šią gerąją praktiką į Lietuvą, galėtume prisidėti prie sporto reputacijos gerinimo“, ‒ sako A. Čaplikas.
Tačiau, jo teigimu, Lošimų priežiūros tarnyba (LPT) bendrovėms neleidžia įsitraukti į tokių nusikaltimų prevenciją joms prieinamomis priemonėmis.
Visiems naudą nešantis ribojimas
„Matome, kad teisėsaugos ir sporto institucijos vienos pačios negali susidoroti su sutartų
varžybų reiškiniu. To negali ir vieni lažybų organizatoriai. Tačiau veikiant bendrai, kaip rodo tarptautinė patirtis, galima smarkiai pagerinti dabartinę situaciją.
Kad situacija gerėtų, LPT turėtų keisti savo požiūrį, kuris draudžia riboti galimybes lažintis net tada kai akivaizdžiai matyti, jog vyksta sutartos varžybos.
Lažybose laimėjimą ar pralaimėjimą lemia atsitiktinumas. Jei atsitiktinumo faktorius eliminuojamas nusikalstamu susitarimu – tai jau nebe lažybos“, ‒ įsitikinęs ALVA vadovas.
Jo teigimu, prevencinis dalies lošėjų, pagrįstai įtariamų dalyvaujant sutartų varžybų schemose ribojimas yra pateisinamas aukštesniais visuomenės interesais, poreikiu turėti švarų ir sąžiningą sportą bei būtinybe neleisti jam tapti nusikaltėlių manipuliacijų įrankiu.
