Kultūros ministras teikia Vyriausybei siūlymą padidinti asignavimus Dainų šventei
Matydamas finansų trūkumą, dėl kurio stringa šimtmetį minėsiančios Lietuvos pasirengimas Dainų šventei 2018 metais, kultūros ministras Šarūnas Birutis teikia Vyriausybei priimti siūlymą padidinti Kultūros ministerijos asignavimus 2016–2017 m. po 1 mln. eurų, 2018 m. – 4 mln. eurų Dainų švenčių tradicijos tęstinumui užtikrinti ir Lietuvos dainų šventei surengti.
Ministro teigimu, esama finansavimo apimtis yra nepakankama siekiant išlaikyti Dainų švenčių tradicijos tęstinumo procesą, išsaugant kultūros tapatumą, didinant kultūros prieinamumą regionuose, įtraukiant į aktyvią kultūrinę veiklą didesnę gyventojų dalį.
„Ekonominės krizės metais lėšos dainų švenčių pasirengimui buvo sumažintos iki 1 mln. Lt. ir iki šiol negrąžintos į prieškrizinį lygį. Šiuo metu mėgėjų meno, etninės kultūros srityse stebime aiškius nuosmukio požymius – jauni žmonės vis mažiau renkasi su tuo susijusias specialybes, į regionus neatvyksta nauji mėgėjų meno kolektyvų vadovai, nesikuria nauji kolektyvai, o jų skaičius apskritai mažėja. Sumažėjo galimybės vykdyti ir kitas dainų šventės tradicijai plėtoti reikalingas priemones – kelti kolektyvų vadovų kvalifikaciją, įtraukti nevyriausybinį sektorių į meno šakų ir žanrų vystymą, dalyvauti šventės procesuose, garantuoti paramą regioninėms dainų šventėms ir t.t. Dalis Dainų švenčių tradicijos tęstinumą užtikrinančių priemonių finansuojama Kultūros rėmimo fondo lėšomis, kurias administruoja Lietuvos kultūros taryba. Pažymėtina, kad šios priemonės turėtų būti finansuojamos ne kaip vienkartiniai projektai, o kaip ilgalaikė, tęstinė veikla, užtikrinanti valstybės kultūros politikos uždavinių įgyvendinimą ir garantuojanti proceso nenutrūkstamumą“, – pabrėžė kultūros ministras gegužės 5 dieną LR Seime surengtoje spaudos konferencijoje „Be valstybės atsakomybės dainų šventės tradicijai nebus ir pačios šventės“.
Kita Lietuvos dainų šventė vyks 2018 m., kai valstybė minės savo 100-mečio sukaktį. Dainų šventė pasirinkta kaip svarbiausias visą Lietuvą apimantis jubiliejinių metų įvykis. Pasirengimas būsimai šventei jau prasidėjo, darbai išdėstyti kartu su Švietimo ir mokslo ministerija rengiamoje 2015–2018 m. Dainų švenčių tradicijos tęstinumo programoje. „Norint pasiekti, kad dainų šventė taptų valstybę reprezentuojančiu, visuomenę vienijančiu, pilietiškumą skatinančiu reiškiniu, stiprinančiu valstybės nacionalinį saugumą, būtina minėtai programai numatyti adekvatų finansavimą 2016 ir 2017 m. pasirengimo darbams papildomai skirti po 1 mln. eurų, 2018 m. – 4 mln. eurų. Tai būtų ilgalaikė investicija į žmogiškąjį kapitalą, stiprinant ir nacionalinį tapatumą“, – teigia kultūros ministras Šarūnas Birutis.
Lyginant su kaimynėmis Latvija ir Estija, Lietuva smarkiai atsilieka puoselėjant Dainų švenčių tradiciją. Turėdamos mažesnį gyventojų skaičių Latvija ir Estija šiandien išlaiko kur kas daugiau meno kolektyvų, skiria daugiau lėšų pasirengimo šventėms procesui ir pan. Pvz. 2015 m. Estija skyrė pasirengimui dainų šventėms 2 579 415 eurų. Estijoje gyvena 1 344 000 gyventojų, 2014 m. dainų šventėje dalyvavo 1 739 mėgėjų meno kolektyvai (42 149 dalyviai). Latvija pasirengimui dainų šventėms skyrė 1 716 462 eurų. Latvijoje yra 2 013 000 gyventojų, 2013 metų Latvijos dainų ir šokių šventėje dalyvavo 1 786 mėgėjų meno kolektyvai (40 600 dalyvių).
Lietuva pasirengimui dainų šventėms skyrė 545 000 eurų. Lietuvoje yra 2 921 000 gyventojų, 2014 m. dainų šventėje dalyvavo 1364 mėgėjų meno kolektyvai (35 888 dalyviai).
2003 m. UNESCO įtraukė Estijos, Latvijos ir Lietuvos dainų ir šokių švenčių tradiciją į Reprezentatyvųjį žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą, tuo pačiu valstybes įpareigodama saugoti ir vystyti šią tradiciją. 2007 m. LR Seimas priėmė dainų švenčių įstatymą, kuriame nustatyta valstybės ir savivaldybių institucijų atsakomybė ir kompetencija bei finansavimo principai.
