Tauragę papuošė skulptūra „Gyvybės ratas“
Spalio 25-oji, Konstitucijos diena, Tauragėje tapo šventiška ir išskirtine – šlaite prie tilto per Jūros upę, greta istorinės vėliavos atidengta Aretos Didžionienės sukurta skulptūra „Gyvybės ratas“.
Naujame, iš Rustic plieno pagamintame kūrinyje – gyvenimo tėkmė ir ramybė, išmintis, istorija ir iš amžių glūdumos atplaukę simboliai. Sakoma, kad tokie simboliai suteikia stiprybės, jėgų, drąsos ir sutelkia pergalėms.
Areta Didžionienė – tauragiškė. Čia užaugo ir subrendo kaip kūrėja, dailininkė, dizainerė, yra baigusi vizualinio dizaino magistrantūros studijas. Aktyviai dalyvauja parodinėje veikloje, yra Žemaitijos dailininkų sąjungos narė.
Jos sukurta skulptūra įkūnija gyvybės ratą, kuriame pavaizduotos augmenijos ir gyvūnijos formos, tauro profilio ir žmogaus atspindžiai. Baltų kultūros ženklai čia kaip nuoroda į gilią tautos istoriją. Per banguojančias linijas viskas susilieja į visumą. Gyvybės ratas – tai harmonijos pasaulis, kur tėkmė ir ramybė, išmintis ir tvirtybė, šviesa ir vienybė.
Skulptūros atidengimo ceremonijoje įžvalgomis apie Konstituciją pasidalino Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ direktorės pavaduotojas, istorikas Darius Kiniulis, autorę pasveikino Kultūros centro direktorius Virginijus Bartušis, savivaldybės administracijos direktorė Gintarė Rakauskienė, administracijos direktorės pavaduotojas Tomas Raulinavičius, LR Seimo nariai Aušrinė Norkienė ir Romualdas Vaitkus. Dainomis atidarymo šventę papuošė Marija Kuperskytė ir Jogailė Tutlytė (mokytoja Gitana Venckaitienė), atidaryme dalyvavę dainų ir šokių ansamblio „Jūra“ šokėjai (vad. Vilija Krugelienė).
„Gyvybės ratas byloja apie giliausius tautos istorijos klodus ir neša laisvės žinią, kaip tikėjo mūsų protėviai. Mąstant apie tai, kas esame, kur einame, ką paliko mums protėviai ir ką paliksime mes, gimė idėja apie kūrinį, kuris būtų etno dvasios, gamtos ir modernumo junginys“, – teigė už jos idėjos sėkmingą įgyvendinimą dėkojusi skulptūros autorė.
Prie Gyvybės rato pridėtas QR kodas leidžia kiekvienam apie kūrinį sužinoti dar daugiau. Jis byloja, kad apskritimo forma yra skulptūros dominantė, įkūnijanti visa, kas gyva. Visa randasi iš taško, viskas prasideda nuo centro ir į jį grįžta. Ratas – ir branduolio, pasaulio, saulės vaizdinys. Todėl skulptūrai pasirinkta apskritimo forma. Visa, kas pasaulyje yra, apšvietus saulei, sušvinta, tampa matoma – taip neregima tampa regima.
Pagrindinę meninio objekto dalį sudaro du apskritimo formos diskai, sudėti lygiagrečiai vienas kito, o pjedestalas – kito nupjauto apskritimo dalis. Jie dekoruoti išpjaustytais baltų kultūros simboliais, figūromis, kurios yra minkštų linijų ir atrodo amorfiškos, tekančios, primena tapytą abstraktų piešinį plokštumoje. Sujungti raštai į ažūrinį paveikslą sukuria tam tikrą pavidalą – pasaulį, kuriame gimsta iliuzinis reginys. Dienos šviesoje iš skirtingų taškų žiūrint į tūrinę skulptūrą, matyti, kaip ji įgauna vis kitą raštą, o vakare, sušvitus trispalvės spalvomis, tampa lietuviškos tapatybės ženklu.
Istorinė vėliava ir šalia jos stovinti „Gyvybės rato“ skulptūra papildys viena kitą ir taps išskirtiniu lietuviškos tapatybės akcentu mūsų mieste.
Skulptūra sukurta įgyvendinant Lietuvos kultūros tarybos ir Tauragės rajono savivaldybės finansuojamą projektą „Trilogija Laisvės spalvos“. Projekto vadovė Algima Juščiuvienė.
Dėkojame visiems, prisidėjusiems prie skulptūros įrengimo darbų.
