Draudimo brokeriai ir jų pagalba ūkiui: kodėl verta investuoti į draudimą?
Reikia pripažinti, kad ūkininkavimo veikla yra labai rizikinga ir tokia sena kaip pasaulis. Sisteminė žemės ūkio verslo rizika santykinai maža, nes žemės ūkio produktų ir maisto paklausa nėra labai jautri makroekonominių veiksnių pokyčiams, nes valgome tiek pat duonos, nesvarbu, ar ekonomika smunka, ar klesti. Taip pat, palyginti su kitais ūkio sektoriais, žemės ūkis vis dar yra imlus darbui, o ne kapitalui. Europoje nėra vieningos pasėlių draudimo sistemos. Skirtingos klimato sąlygos, temperatūros svyravimai ir daugelis kitų veiksnių lemia skirtingus pasėlių draudimo sistemų pasirinkimus. Europoje auginami patys įvairiausi augalai, kiekviena šalis didžiuojasi savo išskirtinumu. Tai ypač aktualu žemės ūkyje. Pietų šalyse labiausiai saugomos daržovės, uogos ir vynuogynai. Šiaurėje – javų ir rapsų laukai. Tačiau Europą vienija vienas dalykas – ji užkerta kelią meteorologinių reiškinių žalai.
Ar žemės ūkis turi rizikų, kurių galima išvengti?
Žemės ūkis, kaip ir kiti verslai ir pragyvenimo šaltiniai turi savų pliusų ir minusų, rizikų ir pelnų. Žemės ūkis kelia didelę nesistemingą verslo riziką. Pagal formavimosi šaltinį paprastai skirstoma į: gamybos rizikas dėl natūralių klimato ir biologinių veiksnių; ekonominę riziką dėl žemės ūkio rinkos veiksnių; politinę riziką, dažniausiai pasireiškiančią įgyvendinant žemės ūkio politiką, naudojant subsidijas ir mokesčių priemones. Šios idėjos gali atrodyti toli nuo pasėlių draudimo, tačiau jos padės suprasti, kuri rizika yra gana didelė ir kodėl pasėlių draudimas yra toks svarbus visame pasaulyje. Pasėlių draudimas suteikia galimybę sumažinti derlių – tai viena didžiausių rizikų ūkininkavimo versle, dradimą rasite https://agrorisk-brokers.lt/.
Pasėlių draudimas gali apimti tam tikras pasėlių ar plotų rūšis
Formuluodamos draudimo sistemas ES šalys stengiasi atsižvelgti į savo žemės ūkio sektorių gamybos struktūrą, ūkininkų ir žemės ūkio bendrovių valdytojų bei savininkų požiūrį į verslo rizikos valdymą bei Europos Komisijos reikalavimus. Pasėlių produktyvumas per pastaruosius 25 metus labai pasikeitė: kasmet didėja, todėl išvedama ir pasodinama daugiau derlingų veislių, naudojama modernesnė auginimo technika. Pasėlių draudimas gali apimti tam tikras pasėlių ar plotų rūšis. Reikia žinoti, jog mokama tuomet, jei draustas derlius yra mažesnis nei iš anksto nustatytas. Antruoju atveju ūkininkai išmokas gaus tik tuo atveju, jei derlius visame apdraustame plote bus mažesnis už draudimo sutartį. Taikant tokio tipo draudimą, įmokos didėja atsižvelgiant į pasirinktą riziką ir apdraustų produktų skaičių. Abiem atvejais pagrindinis rizikos matas buvo pasėlių derliaus pokyčiai. Ūkininkas išmoką gaus tik tuo atveju, jei viso apdrausto ploto derlingumas bus mažesnis nei numatyta draudimo sutartyje. Skirtingos grąžos ir medianos reikšmės rodo pasiskirstymo asimetriją: jei mediana mažesnė už vidurkį, neigiamo grąžos poslinkio tikimybė yra didesnė nei teigiamo, ir atvirkščiai. Tokia asimetrija būdinga žieminiams ir vasariniams javams, žieminiams rapsams ir pupoms. Per pastaruosius 25 metus žemės ūkio augalų produktyvumas ženkliai pasikeitė: bėgant metams jis didėjo, o tai reiškia, kad baigta veisti ir auginti derlingesnes veisles bei taikyti modernesnes. auginimo technikos. Pasėlių draudimas yra viena iš labiausiai išplėtotų žemės ūkio draudimo rūšių Europoje. ES šalys ypatingą dėmesį skiria žemės ūkio draudimui. Įvairių šalių valdžios institucijos skatino ūkininkus ir žemės ūkio bendroves apdrausti savo pasėlius, siekdamos dalį įmokų skirti iš įvairių fondų.