Susitikimas su 11-mete knygų autore
Vienos besibaigiančio balandžio dienos popietę Panevėžio Šiaurinėje bibliotekoje buvo ypač šurmulinga. Čia sugužėjo „Nevėžio“ pagrindinės mokyklos trečiokai, nekantriai laukdami susitikimo su beveik bendraamže mergaite. Kuo ji ypatinga, paklausite? Atsakymą pateikė bibliotekininkė Larisa, viešnios pristatymą pradėdama kaip pasaką: „gyveno kartą viena mergaitė, kuri buvo labai energinga – mėgo žaisti, šokti, lankyti įvairus būrelius… Turėjo ji vieną ypatingą bruožą – labai anksti pažino raides, o skaitė vos sulaukusi penkerių. O būdama 8 metų 3 mėnesių ir 18 dienų amžiaus Anykščių rajone, Traupio miestelyje gyvenanti Indrė Musteikytė pateko į Lietuvos rekordų knygą „Factum“ kaip jauniausia knygos autorė“.
Šią, iš pažiūros drovią, kuklią, smulkią šviesiaplaukę mergaičiukę, tikrą lietuvaitę, galima vadinti viena produktyviausių šalies rašytojų. Nuo to laiko, kai, būdama aštuonerių Indrė skaitytojus pradžiugino pirmuoju pasakų rinkiniu, praėjo treji metai. Šiandieną Indrei 11 m. ir ji jau yra išleidusi tris savo pačios sukurtas pasakų knygeles: „Laikrodukas Tuksis“, „Užkeiktas žiedas“ ir „Trolių tiltas“, išėjusias 100-200 egzempliorių tiražu. Tai tikrai unikalu, nes daugelis jos metų vaikų, žaidžia kompiuterinius žaidimus.
Jauniausia šalies rašytoja, lydima mamos Ramunės, papasakojo, jog sulauksi septynerių, parašė pirmąjį kelių puslapių apsakymą apie du katinukus. Mamos paraginta, Indrė toliau rašė, rinko savo pasakėles. Taip viskas ir prasidėjo.
Mergaitė sukurtas istorijas užrašinėjo į sąsiuvinį, tačiau labai nuvargdavo ranka, tad mama išmokė dirbti kompiuteriu. „Ji rašo sklandžiai, be jokių pauzių, nesustodama, nedarydama rašybos bei skyrybos klaidų“ – vis dar negali atsistebėti ponia Ramunė.
Daugžodžiauti nemėgstanti Indrė paaiškino, jog negali pasakyti, kaip gimsta pasakų siužetai iš kur kyla idėjos. „Parašyti pasaką nėra sunku. Viskas tiesiog sudėta galvoje, rodos pati ranka rašo“ – kalbėjo penktokė.
Pasiteiravus, kaip sekasi rašyti toliau, Indrė kartu su mama atskleidžia, kad ketvirtoji knyga apie miško gyventojų nuotykius jau beveik parašyta, tetrūksta pabaigos.
Mergaitė, svajojanti tapti garsia rašytoja, šiuo metu kuria eiles. Renginio metu galėjome išgirsti ne tik preciziškai sueiliuotų Indrės posmų, bet ir pačios autorės, jos mamos ar bibliotekininkės skaitomų kūrėjos pasakų „Trolio tiltas“, „Nuotykiai Truopio botanikos sode“, „Varliukų rojus“ ištraukų. Renginio dalyviai nusikėlė į Indrės vaikiškos fantazijos kupiną pasakų pasaulį, kur karaliauja įvairūs augalai ir gyvūnai, apdovanoti neįprasčiausiais vardais – Smalsius, Kliuksis, Klinkis, Tuksis…
Renginio pabaigoje, ant iškirptų iš popieriaus spalvotų gėlyčių, susirinkusieji rašė savo palinkėjimus Indrei. Surišo visus žiedlapius išėjo unikali linkėjimų ir gėlių puokštė.
Bibliotekininkė Larisa palinkėjo vaikams, kad jaunosios rašytojos pavyzdys paskatintų ne tik daugiau skaityti, bet, galbūt, ir patiems pabandyti ką nors suskurti.
