G. Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka mini šimtmetį
Šių metų rugsėjo 1-ąją sukako 100 metų, kai Panevėžyje atverta pirmoji valstybinė biblioteka. Anuomet Centraliniu valstybės knygynu vadinta įstaiga galiausiai tapo Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešąja biblioteka. Minint šį gražų įstaigos jubiliejų šiandien bibliotekoje vyksta tarptautinė mokslinė konferencija „Istorijos saugotojų istorija: atminties institucijų istorijos tyrinėjimų retrospektyva, dabartis, ateities galimybės“ bei forumas „Ateities organizacijos vizija“.
„Nepaprastai malonu šiandien būti su Jumis ir sveikinti tikrai garbingo ir svarbaus – pirmojo veiklos šimtmečio – proga. Ne tik ilgaamžiškumas yra šios bibliotekos išskirtinumas. Buvusios ilgametės vadovės Rimos Maselytės ir jos komandos darbai modernizuojant bibliotekos pastatą, išplečiant bibliotekos veiklas iki plataus spektro renginių įvairiausių interesų žmonėms, šiandien sėkmingai tęsiami. Biblioteka kasmet auga ir stiprėja kaip bendruomenę telkianti ir turtinanti vieta. Savo energija, įdomiais ir įkvepiančiais renginiais esate pelnytai užsitarnavę miesto kultūros židinio vardą. Linkiu, kad antrasis šimtmetis toliau eitų įdomių atradimų keliu. Tegul ir toliau Jūsų lankytojai čia patiria ir į namus išsineša gražiausius įspūdžius ir tik teigiamas emocijas. Naudodamasis proga norėčiau įteikti padėkas žmonėms, be kurių biblioteka tikrai nebūtų tokia įvairiapusiška ir įdomi, kokia yra šiandien.“, – sveikinimo kalbą sakė Panevėžio miesto meras Rytis Račkauskas.
Mero padėkos raštai įteikti: už ilgametį profesionalų darbą, puoselėjant vietos kultūrinę atmintį bibliotekos fonduose saugomo rankraštinio krašto kultūros paveldo ir bibliotekos istorijos tyrinėjimus bei leidybinę veiklą – Kultūros paveldo tyrinėjimo ir skaitmeninimo skyriaus tyrėjui Raimundui Klimavičiui, už ilgametį profesionalų, nuoseklų darbą ir atsidavimą puoselėjant rašytojos Gabrielės Petkevičaitės-Bitės bei kitų krašto šviesuolių atminimą – Skaitytojų aptarnavimo skyriaus vyresniajai bibliotekininkei Albinai Saladūnaitei, už ilgametį profesionalų darbą puoselėjant Panevėžio literatūrines tradicijas, kultūrinius ryšius su Lietuva ir pasauliu, už vietos kultūrinės bendruomenės telkimą, ugdančius kultūros renginius – Komunikacijos ir kultūros vadybos skyriaus kultūrinės veiklos organizatorei Elvyrai Pažemeckaitei, už ilgametį profesionalų darbą puoselėjant vietos kultūrinę atmintį bibliotekos fonduose saugomo režisieriaus Juozo Miltinio dokumentinio paveldo tyrinėjimus, prasmingą edukacinę ir projektinę veiklą – Kultūros paveldo tyrinėjimo ir skaitmeninimo skyriaus vyriausiajai bibliotekininkei Angelei Mikelinskaitei, už ilgametį profesionalų darbą puoselėjant Panevėžio istorinę atmintį, už Panevėžio krašto kuriančio jaunimo telkimą – Komunikacijos ir kultūros vadybos skyriaus kultūros projektų vadovui Arnoldui Simėnui, už prasmingas ir telkiančias veiklas, dėmesingumą jaunimui, profesionalų darbą su jaunimu bibliotekos Atviroje jaunimo erdvėje, I-ojo Panevėžio jaunimo forumo organizavimą – Vaikų ir jaunimo kultūrinės edukacijos skyriaus veiklų jaunimui organizatorei Malvinai Zimblienei, už profesionalų darbą puoselėjant vietos kultūrinę atmintį, kultūros paveldą aktualizuojančių ekskursijų vedimą, dokumentinį bibliotekos paveldą ir rašytojos Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimą įprasminančios ekspozicijos „Bitės aruodai“ įkūrimą, pirmosios Panevėžio bibliotekos vadovės Elžbietos Jodinskaitės atminimo įprasminimą atnaujintoje bibliotekos skaitykloje, kitų garbių Panevėžio krašto asmenybių atminimo puoselėjimą – Kultūros paveldo tyrinėjimo ir skaitmeninimo skyriaus vadovei Gretai Kėvelaitienei.
Garbingą jubiliejų švenčiančios, dabar kelis pastatus turinčios Gabrielės Petkevičaitės-Bitės bibliotekos pradžia – pirmosios vadovės Elžbietos Jodinskaitės butas. Čia vyko paruošiamieji darbai – buvo kaupiamos ir inventorizuojamos knygos. Gavus miesto ir apskrities savivaldybių pašalpą butui nuomotis, 1922 m. rugsėjo 1 d. biblioteka oficialiai atidaryta lankytojams, tądien išduota ir pirmoji knyga. Pradiniame fonde jų buvo 1397.
Skaičiuojama, kad per 100 metų biblioteka pakeitė 11 vadovų, 6 kartus – pavadinimą, 8 kartus – pavaldumą, ne sykį teko kraustytis iš vienų patalpų į kitas. Čia lankėsi valstybės prezidentai, gauta garbingų apdovanojimų ir kt. 100-metį galima vadinti ir sėkmės istorija – nueitas kelias nuo mažytės įstaigos bute iki vieno svarbiausių Panevėžio regiono kultūros židinių. Dabar biblioteka didžiuojasi ne vien didžiausiu universaliu fondu Šiaurės rytų Lietuvoje, bet ir veiklų spektru – nuo inovatyvių edukacijų iki tarptautinių skaitymo skatinimo, dokumentinio paveldo skaitmeninimo bei sklaidos iniciatyvų.