Metų sporto vadybininkė – istorinio Vilniaus „Žalgirio“ sezono kalvė V. Venslovaitienė
Antradienio vakarą Vilniuje įvyko Lietuvos sporto vadybos apdovanojimų ceremonija, kurioje Metų sporto vadybininke buvo paskelbta Vilniaus „Žalgirio“ futbolo klubo direktorė Vilma Venslovaitienė.
48-erių V. Venslovaitienės vadovaujama „Žalgirio“ organizacija šiemet užfiksavo istorinius metus. Sostinės ekipa tapo pirmuoju šalies futbolo klubu, pasirodžiusiu pagrindiniame UEFA turnyre. Maža to, „Žalgiris“ trečius metus iš eilės tapo Lietuvos čempionu ir antrąsyk paeiliui laimėjo LFF taurę.
„Tai ne tik sezono vyšnia ant torto, tai istorinio įvykio kulminacija ir pasiekimas, po kurio žmonės, mylintys futbolą, nustojo nebetikėti. Tai suteikia vilties ir šiais laikais to ypatingai reikia – reikia suvokimo, kad viskas padaroma darymo būdu. Šis apdovanojimas yra įrodymas, kad tikėjimas savo mintimis ir sunkus darbas tikrai atsiperka. Aš tikiuosi, kad tai bus postūmis plėstis ir bendruomenei, ir visam Lietuvos futbolui“, – po apdovanojimo įteikimo kalbėjo V. Venslovaitienė.
„Žalgirio“ direktorė akcentavo, kad istorinis Vilniaus futbolo klubo žygis galėtų būti gera paskata gerinti Lietuvos futbolo infrastruktūrą.
„Stadionai privalo būti ir kuo greičiau – ne tik Vilniuje, bet ir visuose didžiuosiuose šalies miestuose, nes Lietuvos žmonės to nusipelnė. Šiais metais mes žaidėme septyniose šalyse ir ten garsinome Lietuvos vardą – rodėme, kad ir Lietuva yra futbolo žemėlapyje, bet čia nėra tokių stadionų, kokiuose žaidžiame ten svetur.
Jei norime reprezentuoti Lietuvą kaip lygiavertę Europos valstybę, kuri geba daryti įtaką, tai pagalvokime apie mūsų šalies žmones, apie Lietuvos reprezentavimą futbole, kuris pasaulyje yra sporto karalius. Dabar mes privalome mobilizuotis. Lygiai taip pat, kaip prieš Europos krepšinio čempionatą buvo surasta lėšų arenų statyboms, taip dabar futbolo stadionai turi atsirasti dėl mūsų piliečių“, – pabrėžė V. Venslovaitienė.
Metų sporto vadybininko nominacijoje V. Venslovaitienė aplenkė Lietuvos motociklų sporto federacijos prezidentę Giedrę Leskauskienę, Lietuvos techninio sporto federacijų prezidentą Karolį Ramošką, Klaipėdos savivaldybės sporto skyriaus vedėją Rasą Rumšienę ir futbolo akademijos „Šiauliai“ direktorę Redą Mockienę.
Metų sporto federacijos titulą šiemet pelnė Lietuvos kurčiųjų sporto komitetas (LKSK), kurio atstovai Deflimpinėse žaidynėse vietoje lauktų šešių medalių iškovojo net dešimt – du aukso, penkis sidabro ir tris bronzos apdovanojimus.
Kurčiųjų sporto bendruomenę vienijančios LKSK atstovams sekėsi ir kitose tarptautinėse varžybose. Aukso medaliu pasaulio čempionate nudžiugino šachmatininkas Tomas Jankūnas, sidabru Europos čempionate – paplūdimio tinklininkės Birutė Aleknavičiūtė ir Ingrida Milkintaitė. Gausybę medalių lietuviai pelnė ir Palangoje vykusiame Europos badmintono čempionate – po 2 aukso ir sidabro bei 3 bronzos apdovanojimus.
„Pirmasis kartas istorijoje, kai neįgaliųjų organizacija yra nominuota ir apdovanota tarp geriausių sporto federacijų, – džiaugėsi LKSK prezidentas Edvinas Kriunas. – Vadinasi, einame teisinga linkme ir atsiranda supratimas apie negalią bei sportininkus, kurie turi negalią. Mums kiekvienais metais reikia įrodinėti, kad iš tikrųjų tas sportas egzistuoja, todėl mūsų tikslas yra, kad kurtieji sportininkai būtų pamatyti ir išgirsti.“
Už E. Kriuno vadovaujamos LKSK nugaros Lietuvos sporto vadybos rinkimuose liko Lietuvos automobilių sporto federacija, Lietuvos bokso federacija ir Lietuvos imtynių federacija.
Metų sporto miestu tapo Klaipėdą ir Šiaulius aplenkęs Kaunas, o Metų sporto renginiu – ilgai lauktas Dariaus ir Girėno stadiono atidarymas, vykęs spalio 16-ąją. Į Kaune vykusį renginį buvo išparduoti visi bilietai, o atidarymo ceremoniją vainikavo vyšnia ant torto tapusios LFF taurės finalo rungtynės tarp Vilniaus „Žalgirio“ ir Kauno rajono „Hegelmann“ ekipų.
„Buvo įspūdingi metai. Norime labai padėkoti Kauno miesto savivaldybei, kuri labai prisidėjo prie šio renginio įgyvendinimo. Smagu, kad mumis patikėjo, kai atėjome pas juos ir pasiūlėme su Dariaus ir Girėno stadiono atidarymo švente ir LFF taurės finalu uždaryti Lietuvos futbolo šimtmetį. Smagu, kad gavosi didžiulė šventė Lietuvos sporto bendruomenei – sakyčiau, netgi lietuviškas „Super bowl“ atitikmuo“, – sakė Lietuvos futbolo federacijos generalinis sekretorius Edgaras Stankevičius.
„Šiemet Kaunas buvo ir Europos kultūros sostinė, todėl džiugu, kad šiemet kultūra ir sportas žengė kartu. Taip turėtų būti visada – juk sportas ir yra kultūra, o sportininkai – menininkai. Geriausias to pavyzdys – Dariaus ir Girėno stadiono atidarymas, kur kultūra ir sportas susivienijo, o tai sukūrė šventę visiems miestiečiams“, – pridėjo Kauno savivaldybės sporto skyriaus vedėjas Tadas Vasiliauskas.
Su Dariaus ir Girėno stadiono atidarymo ceremonija varžėsi F2 vandens formulių pasaulio čempionatas Kupiškyje, legendinių Lietuvos krepšininkų Kšyštofo ir Darjušo Lavrinovičių karjeros pabaigos rungtynės „Broliai. Karjeros finalas“, Klaipėdoje vykęs paplūdimio tinklinio „Volleyball World Beach Pro Tour“ serijos turnyras ir ant Zoknių aerodromo kilimo-tūpimo tako vykdytas bėgimas „Runway Run‘22 Summer Edition“.
Metų sporto iniciatyva tapo judėjimo iššūkis „Savi už savus“ – socialinė iniciatyva, skirta padėti fizinę negalią turinčių Saulės miesto sportininkų klubams. Žymūs atletai kvietė šiauliečius eiti, bėgti, plaukti, minti dviračiu ar kitais būdais siekti rezultatų, kuriuose atsispindėtų Šiaulių gimimo metai – 1236-ieji. Įveikę savo pasirinktą iššūkį ir pasidaliję tai iliustruojančia nuotrauka, iššūkio dalyviai aukojo fizinę negalią turintiems sportininkams.
„Iš tikrųjų, kai paleidome iniciatyvą, buvome nustebę, kokios reakcijos ji susilaukė, – pripažino Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Vincas Urbonavičius. – Padėjo ir Šiaulių miestas, ir užsienio partneriai, kas reiškia, kad visuomenė jau supranta, kas yra negalia. Tikrai jaučiame moralinį pasitenkinimą dėl to, kaip sureagavo visuomenė ir kaip visi prisidėjo.“
Tapti Metų sporto iniciatyvomis taip pat pretendavo inovatyvus kartingo projektas „Baltic Karting Academy“, Klaipėdos savivaldybės sporto skyriaus sukurtas ir įgyvendintas miesto motyvuojančio sporto krepšelio modelis ir Lietuvos sporto universiteto mobili inovatyvi sporto mokslo laboratorija.
Prie pastarųjų penkių nominacijų laimėtojų išrinkimo viešu balsavimu prisidėjo ir visuomenė, kurios balsas lėmė 33 proc. bendrų rinkimų rezultatų. Tuo metu kitų trijų nominacijų – „Metų sporto rėmėjo“, „Už nuopelnus Lietuvos sporto mokslui“ ir „Už nuopelnus Lietuvos sportui“ – nugalėtojus rinko tik Lietuvos sporto federacijų sąjungos (LSFS) darbo grupė.
Metų sporto rėmėju komisija išrinko UAB „BRAČA-SPORT“ – didžiausią pasaulyje baidarių ir kanojų irklavimo reikmenų gamintoją, kuri yra viena iš pagrindinių Lietuvos baidarių ir kanojų irklavimo federacijos rėmėjų. Garbingą apdovanojimą atsiėmė įmonės direktoriaus pavaduotojas Gintaras Praniulis.
„Lietuvos irkluotojai ir kiti sportininkai yra labai talentingi ir mūsų tauta yra įpratusi laimėti. Natūralu, kad ateinantys metai, kaip ir kiekvieni, atneš įvairiausių iššūkių, bet tie kurie sportuos ir sieks didžių pergalių, tikrai jas pasieks“, – patikino G. Praniulis.
Apdovanojimą už nuopelnus Lietuvos sporto mokslui pelnė Lietuvos sporto universiteto profesorius, ilgametis treneris Jonas Liudas Poderys, šį lapkritį atšventęs garbingą 70-ąją sukaktį.
„Prisimenu vieno trenerio skambutį. Sako, gal galite neperduoti auklėtinio tyrimų rezultatų į Vilnių, nes funkcionieriai neskirs finansavimo Barselonos olimpinėms žaidynėms. Tas treneris klydo, nes mūsų misija buvo ir yra visiškai kita – padėti treneriui reguliuoti treniruotės procesą. Treneris yra pagrindinis asmuo, o mes jo pagalbininkai“, – aiškino J. L. Poderys.
Už nuopelnus Lietuvos sportui buvo apdovanoti legendiniai šalies šokėjai, treneriai ir sportinių šokių klubo „Sūkurys“ įkūrėjai Jūratė ir Česlovas Norvaišos. Šiems nominacijos laimėtojams ceremonijos dalyviai plojo atsistoję.
„Esame labai dėkingi. Po tokių apdovanojimų visada pradedi galvoti, kada tai prasidėjo. Atrodo, kad gyvenimas yra viena akimirka – kaip tu ją pragyvensi, tokių apdovanojimų ir būsi vertas. Džiugu, kad prisimenate ir kviečiate į tokius renginius, nes pastaruoju metu mus jau kviečia ne dėl šokių, o tam, kad pakomentuotume, kaip tiek laiko kartu pragyvenome“, – šmaikštavo Jūratė ir Česlovas Norvaišos.
Septintą kartą organizuojamų Lietuvos sporto vadybos rinkimų darbo grupę sudarė aštuoni asmenys: Darius Šaluga (darbo grupės pirmininkas, LSFS prezidentas), Dalia Galnaitytė (Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos vyriausioji specialistė), Agnė Vanagienė (LTOK olimpinio sporto direkcijos direktoriaus pavaduotoja), Gintaras Jasiūnas (Lietuvos savivaldybių sporto padalinių vadovų asociacijos prezidentas), Justinas Kinderis (Nacionalinės sportininkų asociacijos viceprezidentas), Tautvydas Vencevičius (Lietuvos sporto žurnalistų federacijos prezidentas), Diana Rėklaitienė (Lietuvos sporto universiteto rektorė) ir Paulius Motiejūnas (Kauno „Žalgirio“ klubo direktorius).
Visiems nominacijų laimėtojams buvo įteikti skulptoriaus Kęstučio Musteikio sukurti prizai. Lietuvos sporto vadybos apdovanojimus nuo 2016-ųjų organizuojančios LSFS prezidento Dariaus Šalugos teigimu, būtina švęsti sporto federacijų gyvavimą ir skatinti jų tarpusavio bendradarbiavimą.
„Esu įsitikinęs, kad šis renginys yra labai svarbus Lietuvos sporto bendruomenei, nes reikia atkreipti dėmesį į žmones, kurie kasdien daug dirba dėl šalies sportininkų, klubų ir visos sporto bendruomenės. Raskime progą ir padėkokime jiems už tai”, – skatino D. Šaluga.