23 gruodžio, 2022
Biržų rajono savivaldybė

Jono Meko skvere atidengtas jam skirtas atminimo ženklas

Gruodžio 22-ąją Jono Meko skvere (Vytauto g. 10, Biržuose) iškilmingai atidengtas mažosios architektūros meno kūrinys, skirtas įamžinti J. Meko atminimą. Atminimo ženklo J. Mekui atidengimo ceremonija tapo vienu iš baigiamųjų Jono Meko metams skirtų renginių Biržų krašte.

„2022-sius Lietuvos Respublikos Seimas paskelbė Jono Meko metais. Šiemet turėjome daug renginių, dedikuotų šiam iškiliam asmeniui. Tačiau šiandien vienas iš monumentaliausių renginių, skirtų Jono Meko metams pažymėti. Esu dėkingas Biržų rajono savivaldybės tarybos nariams, kurie pritarė, kad šiam skverui būtų suteiktas Jono Meko vardas. Kitoje gatvės pusėje, buvusiame senojo pašto pastate, duris atvers Jono ir Adolfo Mekų palikimo studijų centras. Taigi Biržų mieste atsiras viena bendra erdvė skirta J. Mekui. Dėkoju atminimo ženklo autoriui skulptoriui Mariui Norkui, Jono Meko metams skirtų  renginių organizatoriams ir dalyviams bei visiems neabejingiems kinui, menui, gyvenimui…“ – ceremonijos metu kalbėjo Savivaldybės meras Vytas Jareckas.

Skulptūros atidengimo ceremonijoje dalyvavo Biržų rajono savivaldybės vadovai, tarybos nariai, Biržų „Saulės“ gimnazijos gimnazistai, kurie į renginį atvyko simboliniu autobusu „Niujorkas‒Biržai“ bei susirinkusiems dovanojo performansą, grojo Pranas Dapšauskas ir Vlado Jakubėno muzikos mokyklos varinių pučiamųjų instrumentų mokiniaiBiržų rajono savivaldybės administracijos direktorė Irutė Varzienė papasakojo meno kūrinio, skirto įamžinti J. Meko atminimą atsiradimo istoriją, perdavė autoriaus doc. M. Norkaus komentarą, sveikinimus bei linkėjimus biržiečiams, kadangi skulptorius dėl ligos dalyvauti iškilmingoje ceremonijoje negalėjo. 

Meko atminimui įamžinti  skirtam mažosios architektūros meno kūriniui sukurti naudotos medžiagos – granitas ir bronza.

Jono Meko gyvenimo ir kūrybos aprašymas

Jonas Mekas gimė 1922 m. gruodžio 24 d. Papilio valsčiuje, Semeniškių kaime. Mirė 2019 m. sausio 23 d. Niujorke. 2019 m. birželio 16 d. palaidotas Semeniškiuose. Poetas, kinematografininkas, kino kritikas, Biržų garbės pilietis. Vienas žymiausių pasaulyje avangardistinio kino kūrėjų ir propaguotojų. 1943 m. baigė Biržų gimnaziją. 1941–1942 m. redagavo laikraštį „Naujosios Biržų žinios“. Lankė Panevėžio dramos teatro vaidybos studiją (vadovas J. Miltinis). 1944 pasitraukė iš Lietuvos, su broliu Adolfu buvo 8 mėnesius kalinti priverstinių darbų stovykloje Vokietijoje. 1946–1948 m. Wiesbadene su A. Landsbergiu ir broliu Adolfu leido avangardistinį kultūros žurnalą „Žvilgsniai“. Nuo 1949 m. gyveno Jungtinėse Amerikos Valstijose. Ankstyvuoju kūrybos laikotarpiu su broliu Adolfu parašė 3 pasakų knygas. Kinematografinio pasakojimo būdas ryškus poezijos rinkinyje „Semeniškių idilės“ (1948 m.). J. Meko eilėraščių rinkiniai fragmentiški, kaleidoskopiški, impresionistiniai, daug reikšmės teikiama kiekvienam žodžiui ar skiemeniui, intonacijai, pauzėms tarp žodžių. J. Meko poeziją veikė Rytų estetika. Dienoraščių ir esė knygoms būdinga ekspresyvi psichoanalizė, būties apmąstymai. Parengė pokalbių ir laiškų rinkinį „Trys draugai: John Lennon, Yoko Ono, Jurgis Mačiūnas“ (1998 m.). 1949 m. įsigijęs pirmąją filmavimo kamerą pradėjo filmuoti savo gyvenimo įvykius. Susidomėjo avangardistiniu kinu. Bendravo ir dirbo su J. Mačiūnu, A. Warholu, J. Lennonu, Y. Ono, S. Dalí. Su broliu ėmė filmuoti kultūrinį išeivių gyvenimą, mokėsi kino meno, surengė avangardinių filmų festivalių. Dėstė įvairiuose kino meno institutuose. 1962 m. su kitais įkūrė Kino kūrėjų kooperatyvą, 1964 m. tapo „The Filmmakers Cinematheque“ direktoriumi), 1970 m. įkūrė filmų antologijos archyvą Niujorke. Tai vienas didžiausių avangardistinio kino archyvų pasaulyje. Vienas pirmųjų pasaulyje išplėtojo dokumentinio filmo – dienoraščio žanrą Sukūrė 160 avangardistinio kino portretų „Scenos iš Andy Warholo gyvenimo“, „Zefiro Torna, arba Vaizdai iš Jurgio Mačiūno gyvenimo“,“ ,,Su gimtadieniu, Johnai Lennonai“, „Tautos gimimas“ ir t.t. Protestuodamas prieš meną, vaizduojantį dramatiškus, svarbius įvykius, J. Mekas filmuose siekė parodyti žmogų kasdienybėje, atskleisti jo jausmus, emocijas, išaukštinti nereikšmingus gyvenimo momentus. Stiliui būdinga improvizacinė kompozicija, filmuojant ir montuojant įterpiami trumpi vaizdai. J. Meko kūryba ir veikla padarė didelę įtaką pasaulio avangardistinio kino raidai. Jonas Mekas apdovanotas Venecijos dokumentinių filmų festivalio Didžiuoju prizu (1964 m.); Lietuvos nacionaline premija (1995 m.); Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Didžiuoju kryžiumi (2003 m.); Venecijos bienalės specialiuoju žiuri paminėjimu (2005 m.); Pasižymėjimo ženklu (2008 m., Austrija).


Dvi piligrimės, dvi Marijos – mama ir dukra – Pivašiūnų atlaiduose. 2024 metų rugpjūtis / Birutės Nenėnienės nuotr.
15 rugsėjo, 2024

Vilkaviškietė Marija Striokienė kiekvieną rytą atsibudusi pradeda maldele: naują savo gyvenimo dieną aukoja gerajam Dievui. Jam patiki dienos darbus, skausmus, […]

13 rugsėjo, 2024

Rugsėjo 12-ąją Ignalinos krašto muziejuje vyko Europos kultūros paveldo dienoms skirta konferencija  ,,I pasaulinio karo inžinerinių įtvirtinimų, atminties vietų ir […]

Vido Venslovaičio nuotr.
12 rugsėjo, 2024

SUTKAI. Paskutinį rugpjūčio sekmadienį gausybė tikinčiųjų atvyko į šį mažą kaimą, kuriame yra tik kelios sodybos,  minėti senosios medinės, 200 […]

Lietuvos jūrų muziejaus direktorė Olga Žalienė teikia premijos laureato diplomą Vytautui Kulevičiui / Alfonso Mažūno nuotr.
12 rugsėjo, 2024

Rugsėjo 11-ąją, prof. Kazio Pakšto mirties metinių dieną, Lietuvos jūrų muziejaus įsteigta jo vardo premija buvo įteikta dviem jos nominantams. […]

12 rugsėjo, 2024

2024 m. sausio mėnesį, po modernizacijos atsidariusi Ąžuolyno biblioteka (BĮ Kauno apskrities viešoji biblioteka), esanti Radastų g. 2, sulaukė ne […]

11 rugsėjo, 2024

Trečiadienį Vilniuje prancūzų menininkas Saype pristatė savo naują kūrinį, kuriuo papuošė Gedimino kalną – čia ant šlaito vilniečiai ir miesto […]

Panevėžio kūrybiškumo centras „Pragiedruliai“ / Pauliaus Vepšto nuotr.
11 rugsėjo, 2024

Seniausio Panevėžyje Skaistakalnio parko perlu vadinama Juozo Čerkeso-Besparnio sodyba, po rekonstrukcijos atgimusi kaip kūrybiškumo centras „Pragiedruliai“, pripažinta geriausiu 2023 metų […]

11 rugsėjo, 2024

Egzistuoja įvairios situacijos, kai menininkai, kūrėjai ar keliautojai susiduria su netikėtais apribojimais dėl to, ką galima vežti į užsienio šalis, […]

9 rugsėjo, 2024

Vasarai skaičiuojant paskutines kalendorines dienas į „Knygų salą“ ir vėl rinkosi knygos mylėtojai. Šįsyk Zarasų rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje vyko […]

Jurgos Sagadinaitės nuotr.
9 rugsėjo, 2024

Jis toks artimas daugeliui, toks savas – Paulius Širvys. Šį rugsėjį minime mūsų krašto poeto, be galo sudėtingos, jautrios ir […]

7 rugsėjo, 2024

2024 m. rugsėjo 6 d. miesto šventė „Šiaulių dienos 788“ prasidėjo spalvingu renginių maratonu. Tradiciškai vienu pagrindiniu šventės akcentu tapo […]

6 rugsėjo, 2024

Teisėsauga pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl galimo kyšininkavimo, skelbia tiriamosios žurnalistikos centras „Siena“. Kaip nurodoma „Sienos“ publikacijoje, praėjusį mėnesį paskelbus „Sienos“ […]

5 rugsėjo, 2024

Rugsėjo pradžioje paaiškėja Lietuvos apskričių viešųjų bibliotekų asociacijos ir Lietuvos savivaldybių viešųjų bibliotekų asociacijos kasmet rengiamos skaitymo skatinimo akcijos „Vasara […]

5 rugsėjo, 2024

Kultūros ministras Simonas Kairys dzūkų etninės kultūros puoselėtojams Eglei Kašėtienei ir Rokui Kašėtai šiandien įteikė Kultūros ministerijos garbės ženklą „Nešk […]

Kalniečių parko skaitykla - renginys
5 rugsėjo, 2024

Pasibaigus vasarai, iki kitų metų atsisveikino ir Kauno Vinco Kudirkos viešosios bibliotekos skaityklos miesto parkuose. Šis sezonas joms buvo itin […]

4 rugsėjo, 2024

Vargonininkas Vilimas Norkūnas pristato unikalią ir vienintelę tokią Lietuvoje solinę koncertinę programą organetui ir didiesiems vargonams, atskleisdamas jų atsiradimo istoriją […]

4 rugsėjo, 2024

Projekto ,,Kūrybinis iššūkis-kabokliai” iniciatorė ignalinietė Inga Šidlauskienė, įdomiai kūrybinei veiklai sukvietusi dar šešis menininkus, padovanojo įspūdingai žavų rezultatą – kaboklių […]

Renatos Karvelis poetinio performanso „Gyvi pamatai“ juodraštis / Juozo Petkevičiaus nuotr.
3 rugsėjo, 2024

Praeities karų destrukcija sunaikino ne tik architektūrą, bet ir prisiminimus. „Tauragiškių atmintis „atsiranda“ tik po II pasaulinio karo,“ – sakė […]

29 rugpjūčio, 2024

Rugpjūčio 28 dieną Nacionaliniame Kauno dramos teatre įvyko pirmasis jungtinis visuomenei atviras keturių Kauno valstybinių scenos menų  įstaigų sezonų pristatymas. […]

26 rugpjūčio, 2024

Lietuvos nacionalinis muziejus (LNM) tris mėnesius truksiančiame Lietuvos sezone Prancūzijoje pristatys daugialypę ir įvairiapusišką programą. Anot generalinės direktorės Rūtos Kačkutės, […]