23 gruodžio, 2022

Karas Ukrainoje kelia grėsmę meldinių nendrinukių išlikimui

Žymnatas Morkvėnas, V. Ščiavinsko nuotr.

Šią savaitę vykusiame tarptautiniame gamtininkų pasitarime dėl meldinės nendrinukės išsaugojimo aptarta rūšies būklė, planuojami apsaugos veiksmai tiek Europoje, tiek Afrikoje. Karas Ukrainoje šios rūšies išlikimui gali turėti lemtingos įtakos. Gamtininkų teigimu, neapibrėžta padėtis dviejose svarbiausiose šiai rūšiai šalyse – Ukrainoje ir Baltarusijoje – gali lemti drastišką rūšies mažėjimą bei didina gamtosaugos veiksmų svarbą karo nepaliestose Lietuvoje, Lenkijoje ir kitose šalyse.

„Ukrainoje ir Baltarusijoje peri du trečdaliai viso pasaulio meldinių nendrinukių. Nors karas Ukrainoje meldinių nendrinukių buveinių fiziškai nesuniokojo, tačiau dalis jų yra užminuotos ir į jas negali patekti nei mokslininkai, nei ūkininkai. Akivaizdu, jog šių buveinių tinkama priežiūra dar ilgai nebus prioritetas, o tai ilgainiui gali lemti ir šių sparnuočių nykimą apleistose buveinėse. Tuo tarpu Baltarusijai, kaip šaliai agresorei, yra nutraukta praktiškai visa parama gamtosaugai, kuri turėjo esminį vaidmenį įgyvendinant ne tik meldinės nendrinukės, bet ir visos biologinės įvairovės apsaugą“, – situaciją komentuoja meldinių nendrinukių apsauga besirūpinančio Baltijos aplinkos forumo vadovas Žymantas Morkvėnas.

Gamtininko teigimu, esant tokiai neapibrėžtai situacijai dar didesnė atsakomybė dėl rūšies išlikimo tenka Europos Sąjungos šalims. Pirmiausia – Lietuvai ir Lenkijai, kur šie paukščiai gyvena.

Lietuvių patirtimi seks vokiečiai ir lenkai

„Reikia tik pasidžiaugti, kad pastaraisiais metais nemažai nuveikta tiek Lenkijoje, tiek Lietuvoje, siekiant sukurti kuo geresnes sąlygas meldinėms nendrinukėms. LIFE projektų dėka, čia atkurta daug pelkių, sukurtos kompensacinės sistemos paukščius saugantiems ūkininkams. Itin reikšminga mūsų įgyta sėkminga patirtis įgyvendinant pirmą pasaulyje šių paukščių perkėlimą – translokaciją. Esant tokiai drastiškai padėčiai šiuo, donorystę primenančiu, būdu bus galima greičiau gaivinti nykstančias ar išnykusias populiacijas. Labai gerai, kad pavyko šį metodą išbandyti prieš karą“, – tęsia Ž. Morkvėnas.

Gamtininkas pasakoja, kad artimiausiu metu kartu su Lenkijos ir Vokietijos kolegomis ketinama pakartoti perkėlimą. Pasitelkiant paukščių jauniklius iš stabilios populiacijos Biebžos pelkėse ketinama atkurti Lenkijos-Vokietijos pasienyje Pomeranijos regione esančią sparčiai nykstančią populiaciją. Šią savaitę susitikę tarptautiniai ekspertai iš 14 šalių sutarė, situacijoje karo kontekste perkėlimo taikymas yra vienas iš prioritetų, kuris stiprintų globaliai nykstančių sparnuočių populiaciją Europos Sąjungoje. Taip pat būtina telkti pastangas žemapelkių atkūrimui ne tik perėjimo vietose, bet ir šalyse, kurias paukščiai praskrenda migruodami. Taip pat bus ieškoma būdų kaip šiuos apsaugoti sparnuočius žiemavietėse Afrikoje.

Lietuvoje populiacija lieka stabili

Nors lietuviška meldinių nendrinukių populiacija išlieka stabili, keletą pastarųjų metų paukščių suskaičiuojama šiek teik mažiau. Šiais metais, atlikus kasmetinę meldinių nendrinukių apskaitą, rasti 208 giedantys patinai, pernai jų buvo 243.

„Nors tarptautiniai ekspertai pozityviai vertina situaciją Lietuvoje, vis tik mažėjantys skaičiai rodo, kad reikalingos didesnės ūkininkų ir gamtininkų pastangos saugant paukštį. Turime nepamiršti ir to, kad pokyčiai Ukrainoje ir Baltarusijoje gali ilgainiui atsiliepti ir Lietuvai“, – sako Ž. Morkvėnas.

„Meldinių nendrinukių mažėjimą galima sieti su šiai rūšiai nepalankiu ūkininkavimu dalyje svarbiausių perimviečių. Pavyzdžiui, per apskaitas Alkos polderyje pastebėjome, kad ne maža mūsų stebimos teritorijos dalis buvo intensyviai nuganyta, ko iki šiol nebūdavo. Paukščiai turėjo telktis ženkliai mažesnėje teritorijoje. Tikėtina, kad dalis jų perskrido į greta esančią Tyrų pelkę. Galbūt kita dalis išskrido dar toliau – į kitas Nemuno deltos teritorijas, galbūt – Rusiją, – svarsto Alkos polderyje apskaitas vykdęs Ventės ornitologinės stoties ornitologas Vytautas Eigirdas.

Gamtininkų teigimu, pastarųjų metų stebėjimai rodo, kad esant nepalankioms sąlygoms meldinės nendrinukės gali migruoti pakankamai didelius atstumus. Pavyzdžiui, Žuvinto biosferos rezervate žieduoti paukščiai rasti giedantys Tyrų (už 200 km), Biebžos (už 110 km) pelkėse. Kita galima mažėjimo priežastis – labai nepalankūs vandens lygio svyravimai, kuriuos lemia besikeičiančios klimatinės sąlygos ar netinkamas vandens lygio reguliavimas Nemuno deltos polderiuose. Tokiose situacijose, meldinės nendrinukės gali tiesiog apsispręsti neperėti, o tai turi neigiamos įtakos rūšies išlikimui.  


21 lapkričio, 2024

Ketvirtadienio vakarą šalia Seimo rūmų esančioje Nepriklausomybės aikštėje jau antrą kartą susibūrė keli šimtai protestuotojų, reikalaujantys nutraukti naujos valdančiosios koalicijos […]

21 lapkričio, 2024

Europos Parlamento įsteigto Kalėdinių miestų tinklo rengiamuose apdovanojimuose Vilnius tituluotas Europos Kalėdų sostine 2025. Sprendimą priėmusi tarptautinė apdovanojimų komisija išskyrė […]

20 lapkričio, 2024

Europos Taryba toliau remia Ukrainos kovą už laisvę ir teritorinį vientisumą su tarptautiniu mastu pripažintomis sienomis ir toliau sieks, kad […]

20 lapkričio, 2024

Ukrainos ministrų kabinetas patvirtino sprendimą iš Tarptautinio rekonstrukcijos ir plėtros banko (TRPB) paimti 662 mln. JAV dolerių paskolą socialinės apsaugos […]

20 lapkričio, 2024

Rusijos invazijos Ukrainoje gamtai padaryta žala siekia 71 mlrd. JAV dolerių, jos metu į aplinką išmestas didžiulis šiltnamio efektą sukeliančių […]

20 lapkričio, 2024

Vakar pasaulio lyderiai tarptautinėje klimato kaitos konferencijoje COP29 aptarinėjo su žemės ūkiu, maistu ir vandenimi susijusius klausimus. Šioms temoms skirta […]

Žemaičių muziejaus „Alka“ nuotr.
20 lapkričio, 2024

Sakartvele, Mestijos mieste, Svanetijos istorijos ir etnografijos muziejuje, atidaryta tarptautinė Žemaičių muziejaus „Alka“ šiuolaikinių medalių paroda „Art Medal: In the […]

19 lapkričio, 2024

Komentuodamas ryšių kabelio tarp Lietuvos ir Švedijos nutraukimą, Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) direktorius Vilmantas Vitkauskas sako, kad šiuo metu […]

15 lapkričio, 2024

Šią savaitę Azerbaidžano sostinėje Baku prasidėjo dvidešimt devintasis Jungtinių Tautų Bendrosios klimato kaitos konvencijos ir Paryžiaus klimato susitarimo šalių viršūnių […]

15 lapkričio, 2024

Į ateitį reikia žvelgti ambicingai ir daug dirbti, – tokia sutartinė išvada buvo padaryta Anykščiuose vykusiame forume „Necentriniai miestai 2024: […]

15 lapkričio, 2024

Labanoro regioniniame parke įsikūręs ūkis „Wildfarm Labanoras“ valdo 70 ha žemės. Čia ganosi įvairūs gyvuliai ir paukščiai: mėsiniai galvijai, arklys, […]

Laužėnų ūkis
14 lapkričio, 2024

Švenčionių rajone, Laužėnų kaime įsikūręs nedidelis ūkis gamina išskirtinius, apdovanojimus pelnančius ožkų pieno sūrius. Jų pirkėjams tenka laukti eilėse. Ūkio […]

13 lapkričio, 2024

Lietuvos geologijos tarnyba (LGT) primena, kad „adatinio“ tipo gręžiniams (šnekamojoje kalboje dar vadinamiems adatomis, adatiniais filtrais, Abisinijos šuliniais ir pan.) […]

Sakartvelo prezidentė Salome Zurabišvili / EPA-ELTA nuotr.
12 lapkričio, 2024

Sakartvelo prezidentė Salomė Zurabišvili pirmadienį paragino surengti naujus parlamento rinkimus ir įveikti krizę, kurią sukėlė praėjusį mėnesį vykęs balsavimas, opozicijos […]

EPA-ELTA nuotr.
12 lapkričio, 2024

Švedijos klimato aktyvistė Greta Thunberg Sakartvelo sostinėje Tbilisyje surengė mitingą už demokratiją, kad pasmerktų „autoritarizmą“ šioje šalyje ir kaimyniniame Azerbaidžane, […]

Latvija pranešė apie naują pagalbos Ukrainai paketą / EPA-ELTA nuotr.
12 lapkričio, 2024

Visada prisiminkime, kad nepriklausomybė, laisvė, demokratija ir saugumas yra skausmingu aukų ir sunkaus darbo rezultatas, pareiškė pirmadienį Latvijos prezidentas Edgaras […]

JT generalinis sekretorius António Guterresas, EPA-ELTA nuotr.
12 lapkričio, 2024

JT generalinis sekretorius António Guterresas perspėjo pasaulio vadovus, kad kovoti su klimato kaita lieka vis mažiau laiko. „Skaičiuojame paskutines sekundes, […]

Edmundo H. Jastramsko šeima
12 lapkričio, 2024

Lazdijų rajone, Šventežerio kaime įsikūrę penki nedideli giminaičių ūkiai veikia darniai, kaip vienas avilys. Šeima savo spaudykloje jau daugiau kaip […]

11 lapkričio, 2024

Šiemet sukanka 30 metų nuo Vytauto Didžiojo universitete (VDU) pradėtų vykdyti lietuvių diasporos istorijos tyrimų. 1994 m. lapkritį VDU buvo […]

10 lapkričio, 2024

Šią savaitę Niujorke prasidėjusiame septintajame kasmetiniame Niujorko Baltijos šalių kino festivalyje planuojamos 5 lietuvių kino premjeros – Aistės Stonytės „Mamutų […]