Kodėl 50 metų niekas nesilankė Mėnulyje?

12 žmonių nusileidimas Mėnulyje tebėra vienas didžiausių NASA laimėjimų. Astronautai rinko akmenis, fotografavo, atliko eksperimentus, paliko JAV vėliavą ir kitų daiktų ir grįžo namo. Tačiau „Apollo“ programa neužtikrino ilgalaikio žmogaus buvimo Mėnulyje. Praėjus 50 metų po paskutinio apsilankymo Mėnulyje, atsirado įvairių mitų, kodėl vykti į Mėnulį pavojinga, tačiau yra daugybė priežasčių grąžinti žmones į dulkėtą Žemės palydovą ir ten pasilikti.

Tyrėjai ir verslininkai mano, kad įgula Mėnulyje galėtų įsteigti degalų saugyklą, skirtą tolimesnėms kosmoso misijoms, sukurti kosminius teleskopus, palengvinti misijas į Marsą ir atskleisti mokslines paslaptis apie Žemės ir Mėnulio atsiradimą. Mėnulio bazė gali tapti klestinčia ekonomika, sukurta remiantis Mėnulio kosminiu turizmu. „Nuolatinė žmogaus tyrimų stotis Mėnulyje yra logiškas žingsnis,“ – „Business Insider“ sakė astronautas Chris Hadfield. Tačiau daugelis astronautų teigia, kad didžiausios kliūtys Mėnulio misijoms per pastaruosius penkis dešimtmečius buvo banalios.

Buvo teigiama, kad nuvykti į Mėnulį yra brangu. 2017 m. kovo mėn. prezidento Donaldo Trumpo pasirašytame įstatyme NASA metinis biudžetas buvo apie 19,5 mlrd. dolerių. Tai James Webb kosminio teleskopo, milžiniško raketų projekto „Space Launch System“ ir misijų į Saulę, Jupiterį, Marsą, Asteroidų juostą, Kuiperio juostą ir Saulės sistemos pakraštį finansavimui. NASA biudžetas buvo mažas. „NASA dalis federaliniame biudžete pasiekė aukščiausią tašką – 4 proc. 1965 m. Pastaruosius 50 metų ji nesiekė 1 proc., o pastaruosius 15 metų jis siekė 0,4 proc. federalinio biudžeto“, – teigė Apollo 7 astronautas Walter Cunningham 2015 m. Kongrese.

D. Trumpas reikalavo grįžti į Mėnulį, o vėliau – į Marsą. Tačiau 2005 m. NASA ataskaitoje apskaičiuota, kad grįžimas į Mėnulį kainuotų apie 133 milijardus dolerių. „Apollo“ programa šiandieniniais doleriais kainavo apie 120 mlrd. „Žmogaus vykdomi kosmoso tyrinėjimai yra brangūs, todėl sunkiausia gauti politinę paramą“, – sakė Cunningham žurnalui „Scientific American“. Kalbėdamas apie Marso misijas ir grįžimą į Mėnulį, Cunningham pridūrė: „NASA biudžetas yra per mažas“.

Yra ir prezidentų problema. Trumpo administracijos tikslas buvo 2023 m. astronautus nugabenti į Mėnulio apylinkes. Erdvėlaivio, kuris leistų patekti į kitą pasaulį, projektavimo, inžinerijos ir bandymo procesas trunka ilgiau nei dvi prezidento kadencijos. „Norėčiau, kad kitas prezidentas paremtų biudžetą, kuris leistų mums įvykdyti misiją, kad ir kokia ta misija būtų“, – 2016 m. sausio mėn. „Reddit Ask “ rašė astronautas Scottas Kelly, kosmose praleidęs metus.

NASA per penkerius metus išleido 9 milijardus dolerių, kurdama, statydama ir išbandydama aparatinę įrangą šiai kosminių skrydžių programai. Tačiau prezidentas B. Obama atsisakė Mėnulio programos ir vietoj jos nurodė kurti „Space Launch System“ (SLS) raketą. Trumpas nepanaikino SLS planų, tačiau pakeitė Obamos tikslą paleisti astronautus į asteroidą, į Mėnulį ir Marsą. Dažni NASA brangių prioritetų pakeitimai kainavo apie 20 mlrd. „Esu nusivylęs, kad jie keičia planus“, – 2017 m. „Business Insider“ sakė „Apollo 8“ astronautas Jim Lovell. Buzz Aldrin 2015 metais liudydamas Kongresui sakė manantis, kad noras grįžti į Mėnulį turi kilti iš Kapitolijaus kalvos. „Amerikos lyderystė įkvepia pasaulį, nuosekliai darydama tai, ko negali padaryti jokia kita tauta. Prieš 50 metų tai įrodėme.“

Kadangi rusai kuria raketas tik žmonių naikinimui, tikroji įsipareigojimo grįžti į Mėnulį varomoji jėga yra Amerikos žmonių valia. Tačiau visuomenės susidomėjimas Mėnulio tyrinėjimu visada buvo drungnas. Net „Apollo“ programos įkarštyje – Neilui Armstrongui ir Buzzui Aldrinui išlipus ant Mėnulio paviršiaus – tik 53 proc. amerikiečių manė, kad programa buvo verta išlaidų. Šiandien 55 proc. amerikiečių mano, kad NASA turėtų grįžti į Mėnulį.

Yra ir iššūkių už politikos ribų. Politinis virvės traukimas dėl NASA misijos ir biudžeto nėra vienintelė priežastis, kodėl žmonės negrįžo į Mėnulį. Mėnulis yra 4,5 milijardo metų senumo žmonių mirties spąstai, todėl jo negalima sumenkinti ar nuvertinti. Jo paviršius nusėtas krateriais ir rieduliais, keliančiais grėsmę saugiam nusileidimui.

Iki pirmojo nusileidimo Mėnulyje 1969 m. JAV vyriausybė išleido milijardus dolerių, kad sukurtų, paleistų ir nuleistų palydovus ant Mėnulio, kad apibūdintų jo paviršių ir padėtų misijų planuotojams ieškoti galimų „Apollo“ nusileidimo vietų. Pietų Kalifornijos universiteto aeronautikos inžinierius 2014 m. rašė, kad Mėnulis yra padengtas kelių colių gylio dulkių sluoksniu, kuris yra įelektrintas ir labai lipnus, labai greitai suteršiantis skafandrus, transporto priemones ir įrenginius. Astronautė Peggy Whitson, gyvenusi kosmose 665 dienas, „Business Insider“ sakė, kad „Apollo“ misijos turėjo daug problemų dėl dulkių. „Jei ketiname praleisti ilgą laiką ir kurti nuolatines buveines, turime išsiaiškinti, kaip su tuo susitvarkyti“, – sakė Whitson.

Yra problemų ir su saulės šviesa. Maždaug 14 dienų Mėnulio paviršius yra verdantis pragaro peizažas, kurį tiesiogiai veikia atšiaurūs saulės spinduliai – Mėnulis neturi apsauginės atmosferos. Kitos 14 dienų yra visiškoje tamsoje, todėl Mėnulio paviršius yra viena iš šaltesnių vietų Visatoje. NASA kuriamas nedidelis branduolinis reaktorius „Kilopower“ galėtų tiekti astronautams elektrą per savaites trunkančias Mėnulio naktis ir būtų naudingas kituose pasauliuose, įskaitant Marsą. Nėra negailestingesnės ar atšiauresnės vietos gyventi nei Mėnulis“, bet kadangi jis yra taip arti Žemės, nėra geresnės vietos mokytis gyventi toliau nuo planetos Žemės. NASA sukūrė dulkėms ir saulei atsparius skafandrus ir marsaeigius, tačiau neaišku, ar ta įranga yra paruošta paleisti.

Gali atsirasti milijardierių karta, kurie finansuos keliones į Mėnulį. Horizonte yra raketų, galinčių skraidyti į Mėnulį. „Yra milijardierių karta, kurie yra kosmoso veržliai. Per pastaruosius 15 metų skrydžiuose į kosmosą vykusios naujovės niekada nebūtų įvykusios, jei tai būtų tik NASA, „Boeing“ ir „Lockheed“ darbas, – žurnalistams sakė astronautas Jeffrey Hoffman. Jis turi omenyje Elono Musko raketų bendrovės „SpaceX“ bei Jeffo Bezoso bendrovės „Blue Origin“ darbus. „Jei ketiname nukeliauti toliau nei Mėnulis – mums reikia naujo transporto. Šiuo metu vis dar išgyvename skrydžio į kosmosą dienas su arkliais ir vežimais,“ – pridūrė Hoffman.

Astronautų noras grįžti į Mėnulį atitinka Bezoso viziją. Bezosas iškėlė planą statyti pirmąją Mėnulio bazę, naudojant „Blue Origin“ raketas. Muskas taip pat kalbėjo apie tai, kaip jo kuriama raketa „Big Falcon Rocket“ gali atverti kelią reguliariems apsilankymams Mėnulyje anksčiau nei NASA. „Mano svajonė būtų, kad Mėnulis taptų Žemės ekonominės sferos dalimi. Kosmosas iki geostacionarios orbitos yra mūsų kasdienės ekonomikos dalis“. – sakė Hoffman. Astronautai neabejoja, kad grįšime į Mėnulį ir į Marsą. Tik klausimas kada, rašo „Business Insider“.

Autorius yra akademikas profesorius, fizinių mokslų habil. daktaras, tikrasis LMA narys