Pradedu verslą – kokią juridinę veiklos formą pasirinkti?

Prieš pradedant verslą svarbiausia gerai susipažinti su jo taisyklėmis, kurių žinojimas padės išvengti nenumatytų kliūčių. Būtina žinoti kokie reikalavimai keliami steigiant verslą, kokios licencijos bei kokie leidimai reikalingi (pvz. prekyba alkoholiu, tabako gaminiais, krovinių pervežimas ir pan.). Taip pat pradedant verslą būtina pasidomėti bei nuspręsti, kuri veiklos forma jums tinkamiausia: individuali įmonė (IĮ), mažoji bendrija (MB), o gal uždaroji akcinė bendrovė (UAB)?
Individualios įmonės ypatybės
Svarstantiems pradėti verslą pasirinkus individualios įmonės veiklos formą reikėtų įvertinti ar verslas neturi perspektyvos ateityje plėstis, nes su verslo plėtra ateina ir didesni finansiniai įsipareigojimai, o už individualios įmonės finansinius įsipareigojimus bei atsakomybes įmonės savininkas atsako savo turtu. Individuali įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės privatus juridinis vienetas. Tai gi ši veiklos forma aktuali, kai planuojama vykdyti veikla nėra rizikinga bei verslo pradžia nereikalauja didesnio pradinio kapitalo. Individualią įmonę steigti gali tik vienas asmuo, fizinis asmuo gali turėti bei valdyti tik 1 individualią įmonę.
Pagrindiniai mokesčiai, mokami individualių įmonių:
- Pelno mokestis;
- PVM (jei įmonė- PVM mokėtoja);
- GPM (gyventojų pajamų mokestis);
- Taršos mokestis (jei įmonė naudoja automobilį);
- Nekilnojamojo turto mokestis (jei įmonė tokio turi).
Mažosios bendrijos ypatybės
Mažosios bendrijos verslo formą pravartu rinktis kai siekiama kurti ir vystyti smulkųjį verslą, kuriam nereikia didelių pradinių investicijų. Ši verslo forma palanki šeimos verslui kurti. Mažosios bendrijos steigėjais gali būti tik fiziniai asmenys, didžiausias steigėjų skaičius- 10 asmenų. Steigiant mažąją bendriją nereikalingas įstatinis kapitalas, tai supaprastina MB steigimo procedūrą. Mažoji bendrija yra ribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, už įmonės finansinius įsipareigojimus neatsakoma savininkų asmeniniu turtu. Nei vadovo, nei buhalterio pareigybės mažojoje bendrijoje nėra privalomos, tad MB valdymas bei apskaitos vedimas daug paprastesnis. Būtent dėl šių priežasčių mažoji bendrija, nors dar palyginti visai nauja juridinės veiklos forma- yra itin populiari Lietuvoje. MB gali vykdyti bet kurią įstatymų nedraudžiamą veiklą, o jos steigimas galimas elektroniniu būdu arba per notarą.
Pagrindiniai MB mokami mokesčiai:
- pelno mokestis- 15 proc. tarifas, dažnai taikomas lengvatinis 5 proc. tarifas;
- privalomasis sveikatos draudimas (PSD);
- valstybinis socialinis draudimas (VSD);
- gyventojų pajamų mokestis (GPM);
- PVM, viršijus 45 000 eurų pajamų sumą per praėjusius metus.
Uždarosios akcinės bendrovės ypatybės
Uždaroji akcinė bendrovė, juridinė veiklos forma labiausiai rekomenduojama smulkiam bei vidutiniam verslui, kurio planuojama vykdyti veikla susijusi su didesnėmis rizikomis. Taip pat šią veiklos formą reikėtų rinktis kuomet verslo pradžiai reikalingas didesnis pradinis kapitalas, verslą planuojama vystyti kartu su partneriais. UAB yra ribotos civilinės atsakomybės juridinis vienetas. Už UAB nevykdomus finansinius įsipareigojimus įmonės akcininkai neatsako asmeniniu turtu. UAB įstatinis kapitalas privalo būti ne mažesnis kaip 2500 eurų. UAB gali steigti ir fiziniai, ir juridiniai asmenys. Akcininkų skaičius įmonėje negali viršyti 250 fizinių ar juridinių asmenų, tačiau tuo pačiu UAB gali turėti ir tik vieną akcininką. UAB privaloma vadovo pareigybė, be vadovo UAB gali būti UAB valdyba arba stebėtojų taryba.
Pagrindiniai UAB mokami mokesčiai:
- UAB gali ir savanoriškai registruotis tapti PVM mokėtoju. Prievolė tapti PVM mokėtoju atsiranda viršijus 45 000 eurų pajamų sumą per metus;
- GPM- 20 proc.;
- VSD- 30,98 proc, jei papildomai kaupiama pensijai- 32,98 proc.;
- PSD – 9 proc.;
- Pelno mokestis. Kai darbuotojų skaičius mažesnis nei 10 proc., o metinė įmonės apyvarta neviršija 300 000 eurų gali būti taikomas lengvatinis 5 proc. pelno mokestis. Standartinis pelno mokesčio tarifas- 15 proc.
Kokią veiklos rūšį rinktis?
Vieno atsakymo į šį klausimą nėra, kiekvienam labiausiai tinkantis variantas gali skirtis priklausomai nuo daug skirtingų aspektų. Kiekvienam, pradedančiam verslą, svarbu įvertinti verslo rizikos faktorių, reikalingų investicijų verslo pradžiai dydį. Galimybes kurti verslą vienam ar su šeimos pagalba, verslo partnerių bei jų galimų finansinių investicijų svarbą. Taip pat reikia atsižvelgti į planuojamos užsiimti veiklos rūšį, nes atitinkama juridinė veiklos forma ne visoms verslo rūšims tinkama.
Steigti individualią įmonę daug paprasčiau nei steigti uždarąją akcinę bendrovę, o įsteigus mažąją bendriją bus daug paprastesnis įmonės valdymas bei jos buhalterinė apskaita nei uždarosios akcinės bendrovės. Tačiau įsteigę individualią įmonę rizikuosite savo turtu verslui nepasisekus, pasirinkus steigti mažąją bendriją- apribosite įmonės darbuotojų skaičių iki 10 asmenų, o verslui plečiantis tai gali tapti dideliu galvos skausmu. Taigi, prieš priimant sprendimą būtina objektyviai įvertinti savo bei verslo galimybes, poreikius ir atidžiai išanalizuoti bei susipažinti su visais teisės aktais, kurie reglamentuoja kiekvieną veiklos formą.