Poezijos popietė, skirta Johanesui Bobrovskiui atminti
Tavo balsu
lig nakties
šneka krūmas žilvičių, šviesos
skraido aplink.
Aukštai vandens lelija
lekia per tamsą.
Savo gyviais alsuoja upė.
Pagėgių savivaldybės Vilkyškių Johaneso Bobrovskio gimnazijos bibliotekoje balandžio 30 dieną rinkosi meninio žodžio mylėtojai. Įvyko antrieji skaitymai, šįkart – Meninio skaitymo ir dainuojamosios poezijos popietė, skirta Johanesui Bobrovskiui. Balandžio 9 – ąją minime rašytojo gimimo metines, jau prabėgo vieneri metai nuo Johaneso Bobrovskio vardo suteikimo mūsų gimnazijai.
Garsaus vokiečių rašytojo biografija liudija, jog jis labai brangino savo vaikystės kraštą: Mociškius, Vilkyškius, o poeto eilėraščiuose dominuoja įspūdingo kraštovaizdžio detalės: Nemunas, Jūra, Rambyno kalnas, girios, saulėtos pievos ir geltonas smėlis. Popietės dalyviai skaitė, įsiklausė ir diskutavo apie sudėtingą, gilią, kultūrinių kontekstų išmanymo reikalaujančią poeziją. Pasirinkti tekstai skambėjo iš IIIg ir IVg klasių mokinių, mokytojų, tėvelių ir kitų bendruomenės narių lūpų. Visus skaitovus sužavėjo J. Bobrovskio pastebėtas ir atskleistas mūsų krašto grožis. Susirinkusiųjų širdis suvirpino solisčių Beatos Preimonaitės, Emos Grodeckaitės ir merginų ansamblio atliekamos dainos: „Nakties daina“ (m. K. Kazlauskaitės, ž. J. Bobrovskio), „Matrica“ (m. ir ž. S. Mykolaičio), „Laisva paukštė“ (m. E. Grodeckaitės, ž. J. Milašauskaitės). „Johaneso Bobrovskio studijos“ įkūrėja mokytoja I. Taliatienė į rašytojo kūrybą pažvelgė naujai: pristatė aforistines jo mintis, išsakė originalias savo įžvalgas. J. Bobrovskio amžininkas Grinius atsiminimuose mini, kad rašytojas visą laiką kišenėje nešiodavosi gintaro gabalą ir nuolat jį liesdavo rankomis. Pakabuką su gintaro gabalėliu išsinešė popietės dalyviai – kaip prisiminimą, kaip bendraminčius siejantį simbolį. J. Bobrovskio tekstai, perskaityti balsu, suskambėjo kaip muzika. Pasak rašytojo, ir „šitas kraštas kaip muzika“.
