Kasdienis, šnekamasis, praktiškasis stilius: kaip populistinės partijos vartoja kalbos stilius
Populizmą galima tirti dviem būdais. Vienas iš jų remiasi politikos mokslų perspektyva, nagrinėjant, kaip kai kuriems politikams ir partijoms pavyksta sutelkti aktyvų rinkėjų palaikymą. Neretai šie politikai pozicionuoja save kaip vienintelę jėgą, veikiančią piliečių (lot. populus) labui. Norėdami suburti sekėjus, tokie politikai nevengia šmeižti elito, demonizuoti imigrantų ir pan. Kitas būdas – tirti retoriką, kai dėmesys nukreipiamas į kalbos ir komunikacijos priemones, kurias pasitelkia populistai, norėdami įtikti miniai, pakurstyti emocijas ir užburti įvaizdžiais, veiksmingais siekiant politinės paramos. Šie tyrimai, dažnai kritiški, nagrinėja populistinių stilių etiką.
Tyrime „Casual, Colloquial, Commonsensical: A News Values Stylistic Analysis of a Populist Newsfeed“ (liet. „Kasdienis, šnekamasis, praktiškasis stilius: populistinio naujienų srauto vertybių stilistinė analizė“) laikomasi antrojo būdo ir siekiama sukurti populistinių naujienų srauto (angl. newsfeed) tyrimo sistemą. Naujienų srautas – internetinis žanras, kurį dažnai naudoja populistinės partijos skelbti naujienas, kurios skamba kaip žinių pranešimai, bet iš tikrųjų yra politinė propaganda. Kai kurios populistinės partijos savo propagandai transliuoti pasitelkia interneto ir socialinės žiniasklaidos platformas, kad išvengtų autoritetingų žiniasklaidos priemonių patikrinimo.
Tyrimo metu nustatėme, kad taip nutiko ir su JAV populistinės partijos „The Tea Party“ internetine svetaine, kurios „naujienas“ apžvelgėme 2019 m. pradžioje. „The Tea Party“ yra aiškiai konservatyvi ir libertariška bei laikosi JAV Konstitucijos vertybių. Ji taip pat pasižymi gana siaurai išreikštu amerikietiškojo patriotizmo jausmu. Tačiau pastaraisiais metais ši organizacija perėmė idėjas ir požiūrius, kurie šiandien plačiai žinomi kaip trampizmas (angl. Trumpism).
Siekdami nustatyti esminius populistinių idėjų populiarinimo tarp rinkėjų būdus, rėmėmės žurnalistinėmis naujienų vertybių sampratomis ir kalbininkų darbais apie stilius. Tokiu būdu galėjome įvertinti, kaip populistinių naujienų antraštėse buvo naudojami tam tikri raktiniai žodžiai ir formuluotės. Pastebėjome, kad, pirma, daug dėmesio buvo skiriama elito atstovams, ką jie padarė ar ką pasakė, tarsi politika užsiimtų tik iškilūs lyderiai. Antra, daug dėmesio buvo skiriama neigiamoms naujienoms, susijusioms su korupcija, neteisėtumu ir nusikalstamumu. Trečia, pastebėjome, kad naudojama daug žodžių, kurie pabrėžia politikos poveikį kasdieniam piliečių gyvenimui.
Kaip rodo mūsų tyrimo pavadinimas, naujienų srautui buvo būdingas kasdienis raiškos stilius, vengiant politinio žargono. Jis išsiskyrė šnekamąja kalba, kurioje netrūko amerikietiškų idiomų ir pokalbio stiliui būdingų bruožų, pasikartojančių ir stereotipinių „mes“ prieš „juos“ ar „teisinga“ ir „neteisinga“. Savaime suprantama, visos šios stilistinės priemonės buvo skirtos liaupsinti Donaldą Trumpą ir konservatyviąsias vertybes bei diskredituoti demokratų politikus ir progresyviosios politikos veiksmus įvairiose valstijose.
