Stokholme tęsiasi Jono Meko 100-mečiui skirta programa, išleistas jo kūrybai skirtas įtakingo švedų kultūros žurnalo numeris
Šiandien, sausio 17 d., išleistas įtakingo švedų kultūros žurnalo „Ord&Bild” numeris, dedikuotas poetui, kino menininkui Jonui Mekui ir jo 100-mečiui paminėti.
Leidinyje, pasirodžiusiame 1200 egzempliorių tiražu, publikuojami straipsniai, kuriuos parengė danų rašytojas, kino menininkas, Amerikos avangardinio meno ekspertas ir Jono Meko kūrybinio palikimo tyrinėtojas Larsas Movinas, meno istorikė Isabella Tjäder ir kiti Šiaurės šalių meno ekspertai. Šiame numeryje publikuojama Jono Meko poezija, Lianos Ruokytės-Jonsson ir Mikaelio Nudahlo išversta į švedų kalbą, bei menininkų Nomedos ir Gedimino Urbonų (Urbonas Studio) kūriniai iš projekto „Pelkių observatorija“ („The Swamp Observatory”), „Eko-monstrų pasirodymas prie Walden ežero, 2022“.
Pakviesti dalyvauti rengiant Jonui Mekui skirtą žurnalo „Ord & Bild” numerį, menininkai Nomeda ir Gediminas Urbonai (Urbonas Studio) pasiūlė papildytos realybės performansą su eko-monstrais prie Walden ežero. Eko-monstrų choreografijas stebinti „Pelkių observatorija” sukurta bendradarbiaujant su Visbio miesto Atheneskolan mokyklos mokiniais, užsakovai –Švedijos viešojo meno agentūra, BAC meno centras Visbyje ir Gotlando regionas.
„Buvo nepaprastai įdomu pažvelgti į ilgą Jono Meko gyvenimą iš arčiau per jo kūrybą: tiek tekstinę, tiek vaizdinę. Prarastos tėvynės ilgesį supratome kaip Meko veiklos variklį. Bet taip pat matome, kaip galbūt dėl to, kad jis ilgą laiką buvo pabėgėlis, Mekas nenustojo kovoti ir už marginalizuotus balsus. Isabellos Tjäder žodžiais tariant, tai poelgis ir ideologinis palikimas, kurį dabartinė kultūrinė ir pasaulio politinė situacija daro bauginamai aktualų“, – sako „Ord&Bild” vyr. redaktoriai Jonatanas Habibas Engqvistas ir Ann Ighe, Jonui Mekui skirto numerio rengėjai.
Stokholme Jono Meko 100-mečiui šiuolaikinio meno centras INDEX rengia trijų dalių diskusijų programą, kurią lydi menininko filmas „Walden”. Gruodžio 15 d. įvyko pirmoji renginių programos dalis – „Diaries, Notes and Sketches pt 1: Real-time history writing and the dissemination of queer art”. Sausio 20 d. vyks diskusija „Diaries, Notes and Sketches pt 2 – Critique, contemplation and editorial outlooks“ ir bus pristatytas žurnalo „Ord&Bild” numeris. Diskusijoje dalyvaus minėto žurnalo vyr. redaktorius Jonatanas Habibas Engqvistas, kino meno bei judančių vaizdų žurnalo „Filmoögon” įkūrėjai Aminas Zouitenas, Aronas Skoogas ir meno kritikė, meno žurnalo „Palletten” redaktorė, mokslininkė Frida Sandström. Trečiojoje projekto dalyje sausio 27 d. vyks diskusija „Diaries, Notes and Sketches pt 3 – Poetic cinema and polyphonic practices”, kurioje kartu su švedų menininkais Andrios Nyberg Forshage ir Salado Hilowle dalyvaus trys lietuvių menininkės: Agnė Jokšė, Eglė Budvytytė ir Anastasia Sosunova. Visų INDEX centre rengiamų diskusijų moderatorė – meno kuratorė Isabella Tjäder.
Pirmojoje diskusijų programos dalyje, vykusioje gruodžio 15 d., dalyvavo lietuvių ir švedų šiuolaikinio meno atstovai: nepriklausoma lietuvių kuratorė, menininkė, rašytoja, menininkių kolektyvo „Cooltūristės” įkūrėja Laima Kreivytė, Lietuvos queer archyvo vadovas Augustas Čičelis, Švedijos archyvo „SAQMI – The Swedish Archive for Queer Moving Images” direktorė Anna Linder, Švedijos archyvo „Arkivet för Rosa Brus” direktorius Johanas Sundellis. Diskusijos paskatino pasigilinti į mažiau žinomus Jono Meko biografijos aspektus – jo kovą su cenzūra ir queer bendruomenės bei meno raiškos palaikymą. 1964 m. Mekui iškelta byla už tai, kad rodė Niujorke dėl „nepadorumo“ uždraustą Jacko Smitho filmą „Liepsnojančios būtybės“, kuriame skirtingų seksualinių tapatybių personažai atlieka persirengimo performansus, dalyvauja orgijoje. Jonas Mekas su Susan Sontag gynė šį filmą ir net buvo lygtinai nuteistas. Diskusija INDEX centre buvo skirta šiuolaikiniam queer menui, jo kuravimo ir archyvavimo veiklai Lietuvoje ir Švedijoje. Pokalbyje išryškėjo vis dar pasitaikantys cenzūros atvejai, kaip kito atvirumo ir raiškos laisvės ribos nuo 1990-ųjų iki šių dienų, kokios queer raiškos strategijos tebėra aktualios. Jonas Mekas ne kartą prisimintas, anot Laimos Kreivytės, kaip įkvepiantis drąsos ir ryžto keistis pavyzdys, palaikantis paraščių menininkus ir nevaržomą queer kūrybą.
„Kaip kintanti ir eksperimentuojanti šiuolaikinio meno institucija, galime dirbti su Jono Meko palikimu taip, kad jis atspindėtų jo veiklą ir viso gyvenimo kūrybą – projektas išryškina centrinę šio menininko poziciją kaip žmogaus, kuris suteikė galios laisvajam menui, suvienijo jį ir buvo garsiai besireiškiantis jo užtarėjas. Šio svarbaus pasaulio kultūrai kūrėjo jubiliejui paminėti specialioje trijų dalių programoje diskusijoms pakviesti įvairūs meno veikėjai, kurie šiandien atlieka panašius vaidmenis“, – pasakoja Jono Meko 100-mečiui skirtos renginių programos kuratorė Isabella Tjäder, INDEX centro edukacijos programos „Learning” prodiuserė.
Jono Meko 100-mečiui skirtą renginių programą Stokholmo šiuolaikinio meno centre INDEX ir švedų kultūros žurnalo „Ord&Bild” numerio, skirto Jono Meko kūrybai atskleisti jo 100-mečio proga, inicijavo ir koordinavo kultūros atašė Švedijoje, Suomijai ir Danijai Liana Ruokytė-Jonsson. Trijų dalių renginių programą, kuruojamą Isabellos Tjäder, įgyvendina Stokholmo šiuolaikinio meno centras INDEX, bendradarbiaudamas su „Ord&Bild”. Projektą parėmė Lietuvos kultūros institutas.
Daugiau informacijos apie Jono Meko 100-mečiui paminėti Stokholme skirtą programą rasite čia.
Daugiau nei 120 įvairių renginių apimančią tarptautinę Jono Meko 100-mečio programą organizuoja ir koordinuoja Lietuvos kultūros institutas, Lietuvos kultūros atašė ir Jono Meko fondas (Estate of Jonas Mekas). Kino peržiūros, parodos, vaizdo instaliacijos, koncertai, poezijos skaitymai, diskusijų ir teminių rezidencijų programos, kūrybinės poezijos vertimų dirbtuvės, leidybiniai sumanymai ir kitos iniciatyvos vyksta solidžiose, gerai žinomose kultūros institucijose keliolikoje pasaulio šalių.
