Afrikinis kiaulių maras Lietuvoje toliau plinta

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) duomenimis nuo 2014 metų, kai Lietuvoje pirmą kartą diagnozuotas afrikinis kiaulių maras (AKM), šalies ūkiai neteko beveik 78 tūkstančių kiaulių, o miškuose AKM nustatytas beveik 8,3 tūkstančiams šernų. Virusas, nuo 2014 metų įsitvirtinęs šalies šernų populiacijoje, ir toliau joje plinta, o vien šiais metais Lietuvoje jau nustatyti 47 užsikrėtę šernai. VMVT perspėja, kad AKM plitimas pirmiausia sietinas su vis didėjančia šernų populiacija bei neatsakinga žmonių elgsena.

„Akivaizdu, kad pastangos užkardant AKM plitimą turi būti kompleksinės tiek kiaulių ūkiuose, tiek ir gamtoje – patys kiaulių laikytojai turėtų griežčiau paisyti biologinės saugos taisyklių – pas kiaules eiti tik su specialiais rūbais, vengti užkrato patekimo per pašarą ar kontaktą su užkrėsta aplinka, tiek institucijos bei organizacijos turėtų ieškoti efektyvesnio sutarimo bendradarbiaujant bei reguliuojant šernų populiaciją – aktyviau šalinti užkratą iš gamtos. Nors prasidėjus medžioklės sezonui varant buvome parengę ir paskelbę gaires, kaip saugotis AKM, tačiau šiųmetė statistika byloja, kad ne į visas jas buvo atsižvelgta. Vien tik per sausio mėnesį AKM nustatytas 33 vietose 47 šernams net 17 savivaldybių: Anykščių, Jurbarko, Kėdainių, Pagėgių, Pakruojo, Plungės, Raseinių, Rietavo, Šalčininkų, Šilalės, Šilutės, Tauragės, Telšių, Trakų, Ukmergės, Varėnos, Vilniaus savivaldybėse“, – vardija VMVT Skubios veiklos skyriaus vedėjas dr. Marius Masiulis, pridurdamas, kad Lietuvoje tik dvi – Neringos ir Kalvarijos savivaldybės liko niekada nepaliestos viruso.

Užkrėsta beveik visa Lietuva

Statistika rodo, kad AKM virusas labai suaktyvėja tuo metu, kai šernų populiacija pradeda didėti ir daugėja užkratui imlių gyvūnų, arba yra pernešamas į tas vietoves, kur šernų populiacija yra sąlyginai didelė. Augant šernų populiacijai, didėja ir AKM nustatymas – daugėja AKM užkrėstų sumedžiotų šernų skaičius bei daugėja nuo šios ligos nugaišusių šernų.

Antai, 2022 metais pastebėtas šernų populiacijos didėjimas bei padidėjęs jų sumedžiojimas taip pat turėjo įtakos ir padidėjusių AKM užsikrėtusių šernų skaičių – jų pernai metais buvo nustatyta tiek, kiek 2020 ir 2021 metais kartu sudėjus. Per devynerius metus ši liga buvo nustatyta 8278 šernams, kurie buvo sumedžioti arba rasti nugaišę 4478 vietoje. Šiai dienai, AKM yra nustatomas arba išplitęs 96 proc. Lietuvos teritorijos. 

„Stebint šernų populiacijos augimą ir jei šernų populiacija nebus mažinama, tikėtinas viruso tolimesnis plitimas arba pakartotinis pasireiškimas Anykščių, Kėdainių, Kelmės, Klaipėdos, Radviliškio, Raseinių, Rietavo, Telšių, Plungės, Šilalės, Šilutės, Trakų rajonų savivaldybėse. Jei AKM virusui ir toliau bus leidžiama nevaldomai plisti šernų populiacijoje, labai padidės rizika, kad šiltuoju metu laiku dėl žmogiškųjų klaidų virusas vėl pateks į kiaulių laikymo vietas, kuriose teks sunaikinti laikomas kiaules, o įvesti apribojimai tiek Europos Sąjungos lygmeniu, tiek ir trečiųjų šalių dar labiau paveiks Lietuvos ekonomiką“, – perspėja dr. M. Masiulis.

Pasak statistikos, jei 2021 metais nebuvo nustatyta nei vieno AKM protrūkio kiaulių ūkiuose, tai pernai, dėl ženkliai padidėjusios šernų populiacijos ir AKM užkrėstų šernų skaičiaus, net 16 kiaulių ūkių neatlaikė AKM spaudimo ir juose nustačius užkratą, buvo sunaikintos virš 2,2 tūkst. kiaulių. 

Kenčia kiaulių ūkiai

AKM ištisus metus nustatomas šernų populiacijoje, o šiltuoju metu laiku AKM virusas iš užkrėstos aplinkos dėl žmogiškojo faktoriaus patenka ir į kiaulių ūkius. Per devynerius metus užkratas buvo nustatytas 157 kiaulių ūkiuose, kuriuose buvo laikomos ir sunaikintos 77855 kiaulės. Ūkiai patyrė didžiulius nuostolius, kadangi visos ūkiuose laikomos kiaulės yra nugaišinamos bei saugiai sunaikinamos. Taip pat buvo stebimi AKM „šuoliai“ šernų populiacijoje, kuomet virusas buvo nustatomas už 25 km ir daugiau nuo užkrėstos teritorijos. Pasak dr. M. Masiulio tai rodo, kad nebuvo tinkamai laikomasi biologinio saugumo ir liga buvo pernešama paties žmogaus kur kas didesniais atstumais, nei gali pernešti šernai. 

„Jei AKM, jos protrūkiai kiaulių ūkiuose yra kontroliuojami ir greitai likviduojami, taip užkertant ligos plitimą į kitus kiaulių ūkius, tai laukinėje faunoje, šernuose, AKM sudėtingai kontroliuojamas, nors nuolat vykdoma stebėsena ir stebimas viruso plitimas. Praėjus devyneriems metams, vis dar nepakankamai kreipiamas dėmesys į šernų gaišenų paieškas ir saugų sunaikinimą, vis dar nepranešama apie rastas šernų gaišenas, nors VMVT yra patvirtinus skatinamųjų piniginių išmokų už pranešimus apie gaišenas tvarką – mokama 30 eurų už kiekvieną VMVT praneštą šernų gaišeną. Akivaizdu, kad taikant tinkamas biologinio saugumo priemones tiek kiaulių laikymo vietose, tiek ir medžioklės metu ir po jos, AKM galima išvengti, ilgą galima kontroliuoti ir valdyti, tačiau biologinis saugumas turi tapti kasdiene rutina“, – apibendrina dr. M. Masiulis.

VMVT primena, kad afrikinis kiaulių maras – užkrečiama virusinė naminių bei laukinių kiaulių ir šernų liga, nuo kurios nėra nei gydymo, nei vakcinos. AKM sukelia milžiniškus ekonominius nuostolius ne tik gyvūnų augintojams, bet ir visai valstybei, kadangi dėl šios ligos ribojama kiaulienos ir šernienos prekyba bei eksportas. Kiaulių laikytojams kyla nuostoliai dėl visų kiaulių, laikomų užkrėstame ūkyje sunaikinimo, dėl gyvų gyvūnų ar jų produktų judėjimo apribojimų, o medžiotojams – dėl šernų populiacijos mažėjimo ir gyvūnų gaišimo nuo AKM bei biologinio saugumo priemonių įgyvendinimo, skerdenų laikymo, kol bus atliekami AKM tyrimai arba užkrėstų gyvūnų sunaikinimo.