22 vasario, 2023
Lina Kovalevskienė

Senojo ir savojo laiko metraštininkė

Linos Kovalevskienės nuotr.

Ignalinos rajono viešojoje bibliotekoje vasario 20-ąją šiltai sutikta Švenčionių krašto literatė, keturių poezijos knygų autorė, keturių sūnų mama, savo darbą pabaigusi mokytoja Irena Kerulienė, dažniau ne poete, o metraštininke vadinama.  Moteris turi gražių prisiminimų ir apie jai mielą Ignaliną. Na, o jos įdomūs pasakojimai ir skaitomos eilės palydėti Ignalinos krašto literatės Olgos Paukštienės dainomis.

Kaip pasakojo viešnią pristačiusi bibliotekininkė Laima Banienė, Irena Kerulienė gimė ir užaugo Pabradėje. Ir dabar ten gyvena. Dirbo vokiečių kalbos mokytoja Pabradės ,,Ryto“ gimnazijoje. Dar visai jaunutė pagal paskyrimą dvejus metus (1975–1977 m.) mokytojavo Ignalinoje. Kaip pati sakė, jai tai buvę vieni gražiausių jaunystės metų. Ir susitikimo su ignaliniečiais metu moteris  pro vieną langą pamatė namą, kuriame tuomet gyveno, pro kitą – mokyklos pastatą, kur tiek mielų akimirkų patirta, šviesių asmenybių pažinta. Ir vaizdai, ir iškilę prisiminimai labai sujaudino.

Pradėjusi eiles rašyti jau būdama 65-erių, Irena Kerulienė nuo 2019 metų, tarsi pametinukus vaikus, į pasaulį išleido keturias poezijos knygas. Net ir pati negali paaiškinti tokio savo kūrybinio išsiliejimo. Turbūt kai jau prasiveržė, tai prasiveržė. Juk pirmą eilėraštį ji dar mokykloje parašė, tokia buvusi namų darbų užduotis. Kūrybai jai reikia tik geros nuotaikos. Kai jau pagauna pirmojo posmo rimą, tai viskas ir išsilieja lyg tyras vanduo tekančioj upėj.

Irena priklauso Lietuvos kūrybinės raiškos asociacijai, ji ir dešimties almanachų bendraautorė. Keletas eilėraščių jau tapo dainomis, kurias atlieka Švenčionių meno kolektyvai. Susitikime klausytasi įrašų, džiaugtasi lengvo rimo ir muzikos skambesiu, rodytos knygose įamžintos jai brangios ir istorinę vertę turinčios nuotraukos, taip pat tos, kurios pasakoja apie jos darbą mokykloje, sutiktus žmones, vaizduoja krašto gamtą, jos pavasarių ir vasarų žydėjimą.

O kurti Ireną paskatino viename seminare išgirstas retorinis klausimas: ,,O ką tu gero padarei  Lietuvai?“. Iš tų minčių ir meilės savo šaliai, gimtajam kraštui, iš pagarbos kalbai, istorijai, papročiams ir gimė pirmoji knyga ,,Kur mūsų šaknys slypi“. Eilėraščiuose jautriausiu būdu sugulė jos vaikystės, jaunystės prisiminimai. Eiliuotai papasakota, kaip jiedvi su močiute pievose rinkdavo vaistažoles, kokie buvę verdamos vyšnių uogienės, kepamos duonos kvapai, kaip smagiai kaimo moterys leido laiką vienon trobon susirinkę plunksnų plėšyti. Toks svarbus ir prasmingas tapo tėvo staktoje paliktas užrašas ,,Taip bus ne visada“, liudijantis, kad ir geros, ir blogos dienos praeina.  

Antrojoje knygoje ,,Prie slenksčio“ su didele meile apdainuotas trijų kartų gyvenimas, papasakota, kokia buvusi senelių, tėvų, jos menama buitis, kaip atrodė senieji namai, kambariai, kokius darbus dirbdavo, kaip linksminosi, žaidė, ką valgė, net kokios gėlės ant palangių augo. Ne veltui Irena Kerulienė vadinama savo krašto metraštininke. Jai eilėraštis nėra vien tik jausmų raiška, kartais daug svarbiau parodyti laiko ženklus, etnografines detales, užfiksuoti jau nenaudojamus daiktus, žodžius, perteikti buitiškąją žmogaus filosofiją, kuri, ypač ilgesniam laikui prabėgus, tampa tokia vertinga ir veriasi vis naujomis amžinosiomis prasmėmis.

Trečioji knyga ,,Bobulės ant suoliuko“ pavadinta eiliuotu romanu, nes joje – visas kelių pagyvenusių moterų gyvenimas jų lūpomis nupasakotas. Tai ir apmąstymai, ir jausmai, buvę viltys ir nusivylimai. Trys vienišos bobulės sėdi vakarais ant suoliuko ir kalbasi. Jos prisimena jaunystę, pirmąją meilę, palygina dabartinį gyvenimą su buvusiu, pasakoja apie vaikus, anūkus,  perskaitytas knygas, keliones, daržus ir, žinoma, ligas. Kartais jos teisios, kartais klysta, kartais guodžia viena kitą, o kartais susipyksta. Nėra vardų, neminima vietovė, nes labai panašiai bobulės gyvena visoje Lietuvoje.

Na, o ketvirtoji knyga ,,Išburki man meilę“ skirta svarbiausiam jausmui – nuo pirmosios, tyros ir nekaltos meilės paauglystėje iki brandžios ir rudeniškai švelnios garbingame amžiuje. Šios knygos pristatyme eiles skaitė jos anūkai, vaikai ir ji pati. Kiekvienas eilėraštis – atskira istorija, ir pačios išgyventa, ir išgalvota. Meilė Irenai – tai pareiga, atsakomybė, sugebėjimas rūpintis, pasitikėjimas ir visa puokštė gražiausių emocijų, kuriomis nuspalvintas gyvenimas, o jis tikrai gražus ir juo reikia džiaugtis, kiekvieną akimirką branginti. Viename eilėraštyje ji rašo: ,,Visi žodžiai atrodo beverčiai,/jie nublanksta jausmų švelnume./O patirti šį jausmą gražiausią –/Tai didžiulė dangaus dovana…“.

Viešnia sulaukė gražių palaikymo ir susižavėjimo jos kūryba žodžių, klausimų. Laima Banienė jai įteikė atminimo dovanėlę, dėkojo už nuostabų kartu praleistą laiką. Džiaugsmu spinduliavo ir Irenos veidas.  Taip svarbu žmogui būti suprastam, įvertintam, taip gera dalintis  širdies šiluma, išgyventi didįjį kūrybos stebuklą.  


5 rugsėjo, 2024

1939 m. rugsėjo 5 d. pirmą kartą į orą pakilo  dvivietis vienmotoris pikiruojantis lengvasis bombonešis ANBO-VIII – paskutinysis iš brigados […]

4 rugsėjo, 2024

Projekto ,,Kūrybinis iššūkis-kabokliai” iniciatorė ignalinietė Inga Šidlauskienė, įdomiai kūrybinei veiklai sukvietusi dar šešis menininkus, padovanojo įspūdingai žavų rezultatą – kaboklių […]

2 rugsėjo, 2024

Paskutinę vasaros dieną Lietuvos žiemos sporto centro teritorijoje, Šiekščio ežero pusiasalyje,  gražiu Ignalinos krašto muziejaus ir Budrių bendruomenės renginiu pristatytas […]

1 rugsėjo, 2024

1993 m. rugpjūčio 31-oji – viena svarbiausių moderniosios Lietuvos Respublikos istorijos datų. Būtent tą vakarą Lietuvos Respublikos teritoriją paliko paskutinis […]

Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda. ELTA Dainius Labutis
1 rugsėjo, 2024

Lenkijai minint 85-ąsias  Vokietijos įsiveržimo į šalį metines, prezidentas Andrzejus Duda dar kartą pareikalavo, kad Berlynas atlygintų už Antrajame pasauliniame […]

29 rugpjūčio, 2024

Buvęs Ignalinos rajono savivaldybės tarybos narys Enrikas Doviakovskis pripažintas kaltu dėl piktnaudžiavimo, dokumentų suklastojimo ir disponavimu jais bei sukčiavimo, jam […]

28 rugpjūčio, 2024

Sostinės taryba pritarė dviejų iškilių asmenybių, Nepriklausomybės Akto signatarų, įamžinimui. Tipinė atminimo lenta Kazimierui Motiekai atsiras ant Gynėjų g. 4 […]

28 rugpjūčio, 2024

Trečiadienį Vilniaus miesto taryba nutarė pervadinti Fabijoniškių mikrorajone esančias nevienareikšmiškai vertinamų poetų Salomėjos Nėries ir Liudo Giros gatves. Savivaldybės sprendimu, […]

28 rugpjūčio, 2024

Vilniaus miesto taryba panaikino rašytojo Petro Cvirkos aikštės pavadinimą. Naujamiesčio mikrorajone esančiai aikštei kol kas nebus suteiktas joks kitas pavadinimas. […]

28 rugpjūčio, 2024

Reaguodama į Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro (LGGRTC) įpareigojimą, Širvintų rajono merė Živilė Pinskuvienė tikina pateikusi siūlymą mieste […]

Parašyta Molėtų Krašte
27 rugpjūčio, 2024

Šią nepaprastai kūryba turtingą vasarą Molėtų krašte užbaigėme su antrąją rašytojų rezidencijų savaite. Rugpjūčio 19-25 dienomis įvyko antroji rašytojų rezidencija […]

25 rugpjūčio, 2024

Užvakar minėjome 105-ąsias Zarasų operacijos metines. Mylintiems Lietuvos karybos istoriją ir mėgstantiems daug švęsti turime gerą žinią – šią pergalę […]

24 rugpjūčio, 2024

2024 m. Šiauliai rugpjūčio 24-ąją tapo tarptautinio susitikimo ir vienybės vieta – ant Sukilėlių kalnelio vyko tradicinis susitikimas su organizacijos […]

23 rugpjūčio, 2024

Lygiai prieš šimtą metų, 1924 m. rugpjūčio 23 d., Kaune prasidėjo Dainų diena – tris su puse tūkstančio choristų ir […]

Širvintos, Širvintų savivaldybės archyvas
23 rugpjūčio, 2024

„Laisvietis“ Tomas Vytautas Raskevičius kreipėsi į desovietizacijos komisiją, prašydamas įvertinti, ar Širvintų kapinėse esančiu obelisku nėra propaguojami totalitariniai režimai. „Kreipiausi […]

23 rugpjūčio, 2024

Šiandien minimos 85-osios Molotovo-Ribbentropo pakto metinės, kada 1939 m. Sovietų Sąjunga ir Vokietija tarpusavyje pasidalino Vidurio Europą ir pradėjo Antrąjį […]

23 rugpjūčio, 2024

1989 metų rugpjūčio 23 dieną maždaug 2 milijonai žmonių iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos susikibo rankomis, sudarydami  600 kilometrų ilgio gyvąją […]

23 rugpjūčio, 2024

Baltijos kelias – viena svarbiausių Baltijos valstybių laisvėjimo iš sovietinės okupacijos akcijų. Tai buvo nesmurtinio pasipriešinimo kelias, kurį valstybės pasirinko […]

22 rugpjūčio, 2024

Prieš 37 metus – 1987 m. rugpjūčio 23 d. – disidentė Felicija Nijolė Sadūnaitė sakė kalbą mitinge prie Adomo Mickevičiaus […]

22 rugpjūčio, 2024

Žemaitijoje gyvenusio ir kūrusio poeto, prozininko ir žurnalisto Algirdo Kazragio kūrybinis palikimas itin turtingas: vos 40 gimtadienių, o sukurta net […]