28 vasario, 2023
Donata Kazlauskienė | Žemaičių muziejaus „Alka“

Vilniaus knygų mugėje pristatyta „Telšiai. Atminties knyga“

Žemaičių muziejus „Alka“ dalyvavo paskutinį vasario savaitgalį rengiamoje Vilniaus knygų mugėje, kur jungtiniame Lietuvos muzikos asociacijos stende pristatė knygą „Telšiai. Atminties knyga“. Tai – trejus metus trukusių Žemaičių muziejaus „Alka“ įgyvendintų projektų rezultatas.

Leidinio aktualumą ir istorinę vertę apžvelgė knygos sudarytoja, mokslinė redaktorė dr. Lara Lempertienė, projekto „Telšių Atminties knyga: Holokausto nutrauktas žydų bendruomenės gyvenimas“ vadovė, Žemaičių muziejaus „Alka“ muziejininkė-skaitmenintoja Loreta Norvaišienė, mintimis apie knygą dalinosi Telšių miesto Garbės pilietis Miša Jakobas.

„Telšiai. Atminties knyga“ – tai Žemaičių muziejuje „Alka“ Spaudinių fonde saugomos sudarytojo Izaoko Alperovičiaus knygos „Telšiai“ (išleista 1984 m. Izraelyje) vertimas iš jidiš ir hebrajų kalbų. Leidinį muziejui padovanojo vienas straipsnių autorių, buvęs telšiškis Cvi Brikas. Knygą, jau už Lietuvos ribų, XX a. 6-9 deš. rašė nuo Holokausto išsigelbėję Telšių žydai, kurie pasakojo apie ano meto Telšius, čia veikusias švietimo institucijas, jose taikytas mokymo sistemas bei iškilias asmenybes. Iš dviejų kalbų išverstos knygos tekstus lygi nuotraukos, iš atminties atkurti žemėlapiai, brangių išsaugotų suvenyrų atvaizdai. Memorialinės knygos straipsnių autoriai, tai – Holokaustą, dažnai per stebuklą, išgyvenę, bet daugumą artimųjų praradę bendruomenių nariai. „Telšiai. Atminties knyga“ – yra ne akademinė monografija, o gyvų liudijimų polifonija. Ši knyga skirta šios dienos skaitytojams, norintiems įsivaizduoti tai, ko jau niekada nepamatysime: organiško žydų gyvenimo klestėjimą Lietuvoje.

Dr. L. Lempertienė atskleidė, kad šią knygą iš hebrajų kalbos versti emociškai buvo sudėtinga: „Tai nebuvo techniniai, tai buvo emociniai sunkumai, nes kai ilgą laiką dirbi su tekstu, kur kiekvienas, net ir prieškario memuaras, mini, kuo viskas pasibaigia, ir kai tu esi ne tik vertėjas, bet ir redaktorius, skaitantis tą patį tekstą keletą kartų, tai yra sunku iškęsti. Su šia tema gyvenau trejus metus, o tai nebuvo lengva, todėl esu tikra, kad sunku versti buvo ir jidiš kalbos vertėjai. Kas mane labiausiai palietė ir ko aš nelaukiau iš savęs? Aš nesu telšiškė, net negimiau Lietuvoje, tačiau ši bendruomenė tapo man tokia artima, lyg ji būtų mano, jaučiausi taip lyg būčiau pažinojusi tuos žmones, apie kuriuos rašoma knygoje“.

Žydų atminties knyga svarbi ir Telšiuose augusiam, žinomam pedagogui, Telšių miesto Garbės piliečiui Mišai Jakobui. „Tai turbūt geriausia mano kada nors skaityta knyga apie žydų gyvenimą. Leidinio puslapiuose yra ir viena kita mano artimųjų nuotrauka, ne tėvų ir senelių, bet konkrečiai – mano dėdžių. Norėčiau, kad būtų daugiau – deja, viskas sudegė. Gerai, kad artimieji pabėgo ir išliko gyvi“, – sakė M. Jakobas ir pasidžiaugė, kad ypač svarbus žydų bendruomenei leidinys galiausiai išverstas į lietuvių kalbą.

Lietuvos muziejų asociacijos stende buvo parduodami visi iki šiol Žemaičių muziejaus „Alka“ išleisti leidiniai, kurių suskaičiuojama daugiau kaip dešimt. Vienas naujausių leidinių – pernai metų gale išleista knyga – „Holokaustas Žemaitijoje: istorijos ir atminties atodangos“. Tai Žemaičių muziejaus „Alka“ įgyvendinamo projekto „Telšių atminties knyga: Holokausto nutrauktas žydų bendruomenės gyvenimas“, skirto Telšių geto sunaikinimo 80-osioms metinėms, dalis.

Rinkinį sudaro penkių autorių straipsniai, kurių temos lietuviškoje Holokausto istoriografijoje kol kas nėra plačiau (iš)analizuotos. Iš anksto tenka apsidrausti, kad rinkinio autoriai nepalietė Holokausto istoriografijoje tradiciškai narpliojamų klausimų, tokių kaip „linijinė“ Holokausto įvykių chronologija, aukų grupės ir jų gausa. Tačiau leidinio skaitytojai rado istoriografijoje kol kas mažiau tyrinėtų probleminių aspektų ir klausimų, dėl ko tikimasi, kad jų tyrimai taps tam tikru indėliu suvokiant Holokausto istorijos ir atminimo Žemaitijoje specifiką. Leidinį sudaro dr. Lino Venclausko, dr. Alfredo Rukšėno, dr. Aušros Pažėraitės, dr. Zigmo Vitkaus, dr. Hektoro Vitkaus straipsniai.

Leidinius galima įsigyti šiuose Žemaičių muziejaus „Alka“ padaliniuose: Žemaičių kaimo muziejuje (Malūno g. 5, Telšiai), Sakralinio paveldo ekspozicijoje (Katedros a. 6, Telšiai).


Vita Daniliauskas / Dariaus Pavalkio nuotr.
21 gruodžio, 2024

Prieš 70 metų, Kūčių išvakarėse, tarsi lenktyniaudamas su Kūdikėlio Jėzaus atėjimu, Griškabūdžio parapijos narių Liudos ir Vytauto Daniliauskų šeimoje apie […]

20 gruodžio, 2024

Telšių istorija gyva per artefaktus, išlikusius muziejuose. Žemaičių muziejuje „Alka“ eksponuojami unikalūs dokumentai, knygos ir portretai, pasakojantys apie Telšių ir […]

19 gruodžio, 2024

Seimas pakoregavo buvusios kadencijos parlamentarų sudarytą 2026 metais minimų Lietuvai svarbių įvykių, asmenybių sukakčių ir kitų atmintinų datų sąrašą. Tokią […]

18 gruodžio, 2024

Sostinės taryba kompozitoriui, ilgamečiam berniukų ir jaunuolių choro „Ąžuoliukas“ vadovui prof. Vytautui Miškiniui suteikė Vilniaus garbės piliečio vardą. Toks įvertinimas […]

Gintarės Grigėnaitės nuotr
17 gruodžio, 2024

Šiandien Kultūros ministerijoje 2024 m. Bronio Savukyno premija įteikta rašytojai, eseistei, žurnalistei Gintarei Adomaitytei. Premija ji įvertinta už daugiametę ekspresyvią […]

14 gruodžio, 2024

Gruodžio 10 d. pasibaigė pusę metų trukęs dekoratyvinės skulptūros „Žygimantas ir Barbora“ idėjos sukūrimo konkursas. Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka […]

Eugenijus Šalkauskas su žmona ir sūnumi. Foto F. Boruchovičius, Telšiai
13 gruodžio, 2024

Padalijus Žemaitijos seniūniją į dvi dalis, 1764 m. įkurta Telšių apskritis – administracinis vienetas, įvairiais laikotarpiais vadintas Telšių žeme, Telšių […]

Modesto Endriuškos nuotr.
13 gruodžio, 2024

„Galiausiai civilizacijos žūsta dėl to, kad klauso savo politikų, o ne savo poetų”, – sakė vienas žinomiausių pasaulyje lietuvių kino […]

12 gruodžio, 2024

Gruodžio 12 d. Šiandien Lietuvos sezono Prancūzijoje uždarymo diena. Sezoną užbaigs būgnininko, perkusininko, kompozitoriaus bei vizualiojo meno kūrėjo Vladimiro Tarasovo […]

Danutė Ardzijauskaitė / Birutės Nenėnienės nuotr.
11 gruodžio, 2024

Gyvenantieji atokiau nuo pernakt apšviestų didmiesčių ar rajono centrų metų pabaigoje kaip niekas kitas patiria metų pabaigos trumpųjų dienų ir […]

Talpūnuose gyvenanti Almutė Laučiūnienė „YouTube“ kanale paskelbė daugiau kaip pusketvirto tūkstančio savo įdainuotų liaudies dainų ir giesmių bei savo sukurtų dainų / autorės archyvo nuotr.
11 gruodžio, 2024

Talpūnų kaime, Kaišiadorių rajone, netoli Žaslių miestelio gyvenančią Almutę Laučiūnienę muzika kasdien lydi nuo vaikystės. Jos tėvelis Kazimieras buvo didelis mėgėjas dainuoti, […]

10 gruodžio, 2024

Seimas linkęs suteikti valstybės pripažinimą Senovės baltų religinei bendrijai „Romuva“. Antradienį už tai numatantį nutarimo projektą po svarstymo balsavo 71 […]

10 gruodžio, 2024

Biblioteka – erdvė, kur susitinka kartos, dalijamasi patirtimi ir drauge mokomasi. 2024 m. gruodžio 6 d. Pagėgių savivaldybės Vydūno viešojoje […]

9 gruodžio, 2024

Palangoje esantis Lietuvos nacionalinio muziejaus (LNM) padalinys Jono Šliūpo muziejus dabar lankytojus pasitinka ne tik atnaujintu pastatu, bet ir tvarkinga, […]

6 gruodžio, 2024

Lietuvos kultūros sostinės titulą perima Druskininkai – kurortas, garsėjantis ne tik sveikatinimu, bet ir intensyviu kultūriniu gyvenimu, kuris 2025-aisiais taps […]

6 gruodžio, 2024

Tarp keturių istorinių Lietuvos sostinių įsikūrusius Kaišiadoris anksčiau daugelis pravažiuodavo neužsukdami. Šiais metais viskas pasikeitė: į miestą traukiniais ir automobiliais […]

6 gruodžio, 2024

34-oji Lietuvos rašytojų sąjungos premija skirta literatūros tyrinėtojai, habilituotai humanitarinių mokslų daktarei, Vilniaus universiteto profesorei emeritei Viktorijai Daujotytei-Pakerienei už autobiografinių […]

4 gruodžio, 2024

Vakar, Biržuvėnų dvare (Telšių r.), vyko ypatinga šventė – atidaryta Kalėdų Senelio rezidencija. Šiame pasakiškame renginyje dalyvavo gausus būrys vaikų, […]

3 gruodžio, 2024

Trumposios prozos skaitymų festivalis „Imbiero vakarai“, prasidėjęs prieš dvidešimt metų ir skirtas rašytojui Jurgiui Kunčinui atminti, vėl nustebino žodžio meistryste […]

D. Živelienės nuotr.
29 lapkričio, 2024

Šiandien Lietuvoje įvyko svarbus pokytis – Slow Food organizacija oficialiai patvirtino dvi naujas bendruomenes mūsų šalyje. Tai ženklas, kad visame […]