Vilniaus knygų mugėje pristatyta „Telšiai. Atminties knyga“
Žemaičių muziejus „Alka“ dalyvavo paskutinį vasario savaitgalį rengiamoje Vilniaus knygų mugėje, kur jungtiniame Lietuvos muzikos asociacijos stende pristatė knygą „Telšiai. Atminties knyga“. Tai – trejus metus trukusių Žemaičių muziejaus „Alka“ įgyvendintų projektų rezultatas.
Leidinio aktualumą ir istorinę vertę apžvelgė knygos sudarytoja, mokslinė redaktorė dr. Lara Lempertienė, projekto „Telšių Atminties knyga: Holokausto nutrauktas žydų bendruomenės gyvenimas“ vadovė, Žemaičių muziejaus „Alka“ muziejininkė-skaitmenintoja Loreta Norvaišienė, mintimis apie knygą dalinosi Telšių miesto Garbės pilietis Miša Jakobas.
„Telšiai. Atminties knyga“ – tai Žemaičių muziejuje „Alka“ Spaudinių fonde saugomos sudarytojo Izaoko Alperovičiaus knygos „Telšiai“ (išleista 1984 m. Izraelyje) vertimas iš jidiš ir hebrajų kalbų. Leidinį muziejui padovanojo vienas straipsnių autorių, buvęs telšiškis Cvi Brikas. Knygą, jau už Lietuvos ribų, XX a. 6-9 deš. rašė nuo Holokausto išsigelbėję Telšių žydai, kurie pasakojo apie ano meto Telšius, čia veikusias švietimo institucijas, jose taikytas mokymo sistemas bei iškilias asmenybes. Iš dviejų kalbų išverstos knygos tekstus lygi nuotraukos, iš atminties atkurti žemėlapiai, brangių išsaugotų suvenyrų atvaizdai. Memorialinės knygos straipsnių autoriai, tai – Holokaustą, dažnai per stebuklą, išgyvenę, bet daugumą artimųjų praradę bendruomenių nariai. „Telšiai. Atminties knyga“ – yra ne akademinė monografija, o gyvų liudijimų polifonija. Ši knyga skirta šios dienos skaitytojams, norintiems įsivaizduoti tai, ko jau niekada nepamatysime: organiško žydų gyvenimo klestėjimą Lietuvoje.
Dr. L. Lempertienė atskleidė, kad šią knygą iš hebrajų kalbos versti emociškai buvo sudėtinga: „Tai nebuvo techniniai, tai buvo emociniai sunkumai, nes kai ilgą laiką dirbi su tekstu, kur kiekvienas, net ir prieškario memuaras, mini, kuo viskas pasibaigia, ir kai tu esi ne tik vertėjas, bet ir redaktorius, skaitantis tą patį tekstą keletą kartų, tai yra sunku iškęsti. Su šia tema gyvenau trejus metus, o tai nebuvo lengva, todėl esu tikra, kad sunku versti buvo ir jidiš kalbos vertėjai. Kas mane labiausiai palietė ir ko aš nelaukiau iš savęs? Aš nesu telšiškė, net negimiau Lietuvoje, tačiau ši bendruomenė tapo man tokia artima, lyg ji būtų mano, jaučiausi taip lyg būčiau pažinojusi tuos žmones, apie kuriuos rašoma knygoje“.
Žydų atminties knyga svarbi ir Telšiuose augusiam, žinomam pedagogui, Telšių miesto Garbės piliečiui Mišai Jakobui. „Tai turbūt geriausia mano kada nors skaityta knyga apie žydų gyvenimą. Leidinio puslapiuose yra ir viena kita mano artimųjų nuotrauka, ne tėvų ir senelių, bet konkrečiai – mano dėdžių. Norėčiau, kad būtų daugiau – deja, viskas sudegė. Gerai, kad artimieji pabėgo ir išliko gyvi“, – sakė M. Jakobas ir pasidžiaugė, kad ypač svarbus žydų bendruomenei leidinys galiausiai išverstas į lietuvių kalbą.
Lietuvos muziejų asociacijos stende buvo parduodami visi iki šiol Žemaičių muziejaus „Alka“ išleisti leidiniai, kurių suskaičiuojama daugiau kaip dešimt. Vienas naujausių leidinių – pernai metų gale išleista knyga – „Holokaustas Žemaitijoje: istorijos ir atminties atodangos“. Tai Žemaičių muziejaus „Alka“ įgyvendinamo projekto „Telšių atminties knyga: Holokausto nutrauktas žydų bendruomenės gyvenimas“, skirto Telšių geto sunaikinimo 80-osioms metinėms, dalis.
Rinkinį sudaro penkių autorių straipsniai, kurių temos lietuviškoje Holokausto istoriografijoje kol kas nėra plačiau (iš)analizuotos. Iš anksto tenka apsidrausti, kad rinkinio autoriai nepalietė Holokausto istoriografijoje tradiciškai narpliojamų klausimų, tokių kaip „linijinė“ Holokausto įvykių chronologija, aukų grupės ir jų gausa. Tačiau leidinio skaitytojai rado istoriografijoje kol kas mažiau tyrinėtų probleminių aspektų ir klausimų, dėl ko tikimasi, kad jų tyrimai taps tam tikru indėliu suvokiant Holokausto istorijos ir atminimo Žemaitijoje specifiką. Leidinį sudaro dr. Lino Venclausko, dr. Alfredo Rukšėno, dr. Aušros Pažėraitės, dr. Zigmo Vitkaus, dr. Hektoro Vitkaus straipsniai.
Leidinius galima įsigyti šiuose Žemaičių muziejaus „Alka“ padaliniuose: Žemaičių kaimo muziejuje (Malūno g. 5, Telšiai), Sakralinio paveldo ekspozicijoje (Katedros a. 6, Telšiai).