Jaunimo polinkis tvariai vartoti – ženklas apie visuomenėje vykstančius pokyčius

Tvaraus vartojimo įgūdžiai ir įpročiai šiandieniniame kontekste tampa itin svarbiais. Tik keisdami požiūrį į vartojimą ir jo poveikį aplinkai galime išsaugoti bioįvairovę ir užsitikrinti savo, kaip žmonių, aukštą gyvenimo kokybę. Jei ir toliau gyventume neatsižvelgdami į savo aplinką, būsimoms kartoms paliktume žmonių gyvenimui nebetinkamą planetą. Jau dabar matome savo veiksmų poveikį, pasireiškiantį tokiomis problemomis kaip ekstremalios oro sąlygos ir ši problema yra tik ledkalnio viršūnė. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) mokslininkė doc. dr. Anastasija Novikova džiaugiasi, kad jauni žmonės jau supranta šių temų svarbą, nes tai pirmas žingsnis teigiamų pokyčių link. 

Tvaraus vartojimo siekiantis jaunimas – viltis ateičiai

Tvarus vartojimas reiškia atsakingą išteklių ir produktų naudojimą nedarant neigiamo poveikio aplinkai. Vadovaujantis atsakingo vartojimo principais galima padėti sumažinti anglies dvideginio emisijas ir atliekų kiekį, taip pat užtikrinti, kad žmonės laiku gautų reikiamas prekes ir paslaugas. 

VDU ŽŪA mokslininkė doc. dr. A. Novikova atkreipia dėmesį, kad labai svarbu šviesti jaunimą apie netvaraus vartojimo pasekmes ir taip sudaryti prielaidas tvaraus vartojimo praktikų ir modelių formavimuisi. „Siekiame į studijas integruoti tvaraus vartojimo reikšmę išryškinančias temas. Mūsų absolventai supranta, kodėl reikia atsakingai elgtis su gamtos ištekliais, kokią tiesioginę ir netiesioginę įtaką aplinkai gali turėti jų pasirinkimai. Siekiame, kad VDU ŽŪA absolventai taptų tvarios elgsenos lyderiais ir prisidėtų prie tolimesnių teigiamų pokyčių visuomenės elgsenoje“, – mintimis dalijasi doc. dr. A. Novikova. 

Studentai domisi su tvaria elgsena susijusiomis mokslinių tyrimų temomis

Mokslininkė pastebi, kad jaunimo polinkis į tvarią elgseną jau jaučiasi ir stebint pirmų kursų VDU ŽŪA studentų mokslinių tyrimų kryptis – studentai labai noriai renkasi su tvarumu susijusias temas, jiems tai aktuali ir svarbi sritis. Vienas iš pavyzdžių – VDU ŽŪA Bioekonomikos plėtros fakulteto Logistikos ir prekybos programos studentės Perizat Yermakhan, vadovaujamos doc. dr. A. Novikovos, atliktas mokslinis tyrimas „Lietuvos jaunimo polinkio tvariai vartoti analizė“, atskleidęs, kad Lietuvos jaunimas supranta tvaraus vartojimo svarbą. 

Mokslininkė atkreipia dėmesį, kad tyrime daugumą sudarę 15–19 metų jaunuoliai artėja prie svarbiausio savo gyvenimo lūžio, kai paliks tėvų šeimas ir prisiims didelę, jei ne visą, atsakomybę už savo sprendimus. „Jaunuoliams svarbu diegti aplinkosaugines vertybes, kad pradėję savarankišką gyvenimą jau turėtų tvirtus pagrindus.  Dabartinių jaunuolių veiksmai turės įtakos ateities aplinkos ir visuomenės būklei, jų polinkis atsakingai vartoti gali tiesiogiai prisidėti prie tvarios ir atsakingos visuomenės ir ekonomikos“, – įžvalgomis dalijasi mokslinio tyrimo vadovė doc. dr. A. Novikova ir pastebi, kad į jaunimo vaidmenį vis daugiau dėmesio atkreipia ir politikai bei nuomonių formuotojai. 

Tyrimas atskleidė – jauni žmonės neabejingi tvaraus vartojimo temai

Studentės Perizat Yermakhan atliktas jaunimo polinkio vartoti tvariai tyrimas atskleidė, kad Lietuvos jaunimas supranta tvaraus vartojimo svarbą. „Apklausos duomenys rodo, kad beveik pusės (42%) dalyvių nuomone, tvarus vartojimas yra ypatingai svarbus ir kiekvienas pasaulio žmogus gali prie jo prisidėti savo kasdienio gyvenimo įpročiais. Kita didelė dalis (46%) respondentų atsakė žinantys, kad tvarus vartojimas gali prisidėti prie klimato kaitos švelninimo, taršos ir neracionalaus masinio vartojimo mažinimo. Likę 12% apklaustųjų apie tvaraus vartojimo svarbą girdėję, bet to nesureikšmina“, – pastebi tyrimą atlikusi studentė.

 Anot pašnekovės, kitas svarbus tyrimo klausimas palietė jaunimo asmeninį požiūrį į tvaraus vartojimo reikšmę. „Atsakymai rodo, kad didžiosios dalies apklaustųjų (86%) požiūris į tvarų vartojimą pozityvus – jie susirūpinę dėl dabartinės ekologinės situacijos, likusių 12% – neutralus. Pozityviai nuteikia ir tai, kad tik 2% respondentų išsakė neigiamas nuostatas – juos kartais erzina šiai temai skiriamas išskirtinis dėmesys“, – tyrimo rezultatais dalijasi P. Yermakhan. 

Apklausa taip pat atskleidė, kokie tvaraus vartojimo įpročiai labiausiai paplitę ir kaip jauni žmonės supranta atsakingą vartojimą. „Populiariausi įpročiai – vienkartinio plastiko ribojimas, ekologinių tvarių prekinių ženklų pasirinkimas ir naujų perkamų produktų bei prekių skaičiaus mažinimas.  Jaunuoliai taip pat stengiasi mažinti atliekų kiekį ir vartojimą apskritai, kad būtų išsaugoti aplinkos ištekliai ateities kartoms. Apklausos dalyviai taip pat atsakė, kad stengiasi pirkti daugiau sezoninių ir vietinės gamybos produktų, mažinti gyvūninės kilmės produktų vartojimą, rinktis etines vertybes deklaruojančius prekės ženklus, – pasakoja P. Yermakhan.

Svarbų vaidmenį atlieka šeimos vertybės

VDU ŽŪA Logistikos ir prekybos studijų programos studentė atkreipia dėmesį, kad jaunimo vertybės gali atspindėti ir jų šeimų narių nuostatas. „Dauguma jaunuolių gyvena kartu su tėvais ir kitais šeimos nariais. Vadinasi, priimant sprendimus svarbus ne tik jaunų žmonių požiūris į darnų vystymąsi, bet ir visos jo šeimos vertybės. Tyrimo rezultatai rodo, kad 46,8% jaunų žmonių ir jų šeimų sąmoningai renkasi tvarų vartojimą ir į tai atsižvelgia priimdami sprendimus. Santykinai didelė dalis apklaustųjų (32,9%) atsakė, kad  bando paaiškinti savo šeimai tvaraus vartojimo svarbą ir jie retkarčiais į tai atsižvelgia. Nedaug –12,2% dalyvių teigė, jog norėtų, kad jų šeimos suprastų ir palaikytų tvarumo koncepciją. Likusių 6,3% šeimose priešinga situacija – apklaustųjų nedomina tvarus vartojimas, tačiau jų šeimos nariai supranta tvarumo svarbą“, – tyrimo rezultatais dalijasi P. Yermakhan.

Anot tyrimą atlikusios studentės, remiantis gautais duomenimis, galima teigti, kad Lietuvos jaunimas greičiausiai susipažinęs su tvaraus vartojimo sąvoka ir vadovaujasi tvarios elgsenos principais. „Daugiau nei pusė respondentų išreiškia susirūpinimą dėl situacijos ir pripažįsta globalių problemų poveikį. Apklausoje, kurią atlikome, daugumą sudarė 15–19 metų moksleiviai. Šios amžiaus grupės perkamoji galia sparčiai auga, o tai atitinka išaugusią vartotojų pasirinkimo įtaką tvarumui. Atitinkamai, manoma, kad ateityje jie gali sukurti gerą jaunosios kartos aplinką su tvariu požiūriu į gyvenimą“, – reziumuoja tyrimą atlikusi VDU Žemės ūkio akademijos studentė P. Yermakhan ir mokslinio tyrimo vadovė doc. dr. A. Novikova.