Kviečiame apžiūrėti seniausią žinomą Vilniaus panoraminį planą
Žemaičių muziejus „Alka“ sveikina Vilnių su 700-uoju gimtadieniu ir pristato Vilniaus miesto panoraminį planą iš Georgo Brauno ir Franso Hogenbergo atlaso „Pasaulio miestai“. Tai seniausias šiandien žinomas Vilniaus miesto grafinis vaizdas, išspausdintas pirmajame pasaulio miestų atlase kartografijos istorijoje.
Sekmadienį, nemokamo muziejaus lankymo dieną, Sakralinio paveldo ekspozicijos lankytojams ypatingą eksponatą pristatė Žemaičių muziejaus „Alka“ muziejininkė-rinkinio saugotoja Irma Kontautienė. Parodos atidaryme dalyvavusi Žemaičių muziejaus „Alka“ direktorė Eva Stonkevičienė akcentavo regionų svarbą, kuriant valstybę ir išsaugant Lietuvos kultūros paveldo vertybes. Muziejininkė Monika Sudintaitė, pristatydama parodą, pabrėžė Vilniaus vienuolynų ir vienuolių svarbą, kuriant krikščionišką europinį Vilniaus miestą.
Vilniaus miesto panoraminis planas pirmą kartą buvo išspausdintas 1581 m. trečiajame pasaulio miestų atlaso tome. Jis atspindi XVI a. vidurio Vilniaus vaizdą. Lietuvos atminties institucijos turi kelioliką Vilniaus miesto panoraminių planų iš G. Brauno ir F. Hogenbergo atlasų įvairiomis kalbomis, leistų skirtingais metais. Beveik visi yra saugomi Vilniaus muziejuose ir bibliotekose, išskyrus du: vienas yra Vytauto Didžiojo karo muziejuje Kaune, kitas – Žemaičių muziejuje „Alka“. Į Žemaičių muziejų „Alka“ Vilniaus miesto planas pateko Antro pasaulinio karo metais iš Lekemės dvaro (Plungės r.), sovietų valdžiai nusavinus Lietuvos dvaruose buvusias vertybes. Tuo metu buvo aprašytas Lekemės dvarininko Juozo Lapinsko turtas: paveikslai, žemėlapiai, skulptūros, žvakidės. 1942 m. kovo mėn. jam mirus, aprašytos vertybės, tarp jų ir įrėmintas Vilniaus planas, „Alkos“ muziejaus direktoriaus Prano Genio nurodymu parvežtos į muziejų.
Apie eksponatą. Pasaulio miestų atlasas „Civitates orbis terrarum“ buvo leidžiamas 1572–1618 m. Kiolne, šešiais tomais, dideliu formatu. Spaustuvės savininkas ir leidėjas, flamandų kartografas ir meninės graviūros meistras Fransas Hogenbergas didelės apimties darbams į pagalbą pasikvietė ir kitus flamandų meninikus: graverį – Simoną van den Neuvelį ir dailininką Georgą Hoefnagelį. Atlaso leidybos darbams vadovavo Kiolno geografas, leidėjas, Šv. Marijos ad Gradus dekanas Georgas Braunas. Jis rinko informaciją, parengė miestų aprašymus. Atlasas buvo leidžiamas lotynų, vokiečių ir prancūzų kalbomis, įtraukiant vis daugiau miestų.
Atlase pavaizduoti 546 tuo metu žinoti pasaulio miestai – 95 proc. Europos ir tik 5 proc. Azijos, Afrikos ir Lotynų Amerikos. Europos miestų dominavimas atlase atspindi to meto žinias apie pasaulį ir skirtingus urbanizacijos procesus įvairiuose žemynuose. Topografiniai miestų planai buvo raižomi vario plokštėse, atspausdinami ir tik po to kiekvienas atskirai spalvinamas akvarele. Miestai vaizduojami lyg iš paukčio skrydžio. Planai puošnūs, iliustruoti miestų herbais, augalais, gyvūnais, alegorinėmis figūromis, bet dažniausiai – žmonių su nacionaliniais kostiumais figūromis. Kitoje plano pusėje – miesto aprašymas. Tokie spalvinti G. Brauno – F. Hogenbergo atlasai buvo puiki pasaulio pažinimo priemonė. Deja, iki mūsų dienų jų išliko nedaug, kai kuriuose trūksta lapų.
Sužinoti muziejuje saugomo Vilniaus miesto panoraminio plano tikslią leidimo datą pavyko tik 2016 m. Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Retų knygų ir rankraščių skyriaus vyriausioji bibliografė Jadvyga Misiūnienė nustatė, kad jis yra iš penktosios lotynų kalba 1606 m. leistos laidos.
Paroda Sakralinio paveldo ekspozicijoje veiks iki 2023 m. kovo 26 d.
