Vilniuje atidaryta paroda, skirta Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos šimtmečiui
Kovo 8 d. Vilniuje, Lietuvos nacionalinio muziejaus padalinyje Naujajame arsenale atidaryta paroda „1923-iųjų metų Klaipėda ir Lietuva: istorija, politika, diplomatija“, skirta Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos šimtmečiui. Paroda atkeliavo iš Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus ir bus eksponuojama iki gegužės 14 dienos.
Sukaktis, turinti didelę reikšmę Lietuvai
Klaipėdos krašto prijungimas prie Lietuvos – vienas reikšmingiausių įvykių XX a. Lietuvos istorijoje, turėjęs didelę įtaką ekonominei, kultūrinei ir politinei raidai. 1923 metais jauna Lietuvos Respublika įrodė, kad gali sėkmingai ginti savo interesus: Lietuva atsigręžė į vakarus ir tapo jūrine valstybe. Parodoje siekiama išsamiai ir objektyviai pristatyti 1923 m. įvykius, įvertinti ne tik Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos aplinkybes, užsienio politikos kontekstą, bet ir krašto gyventojų nuotaikas bei nuopelnus.
Lietuvos nacionalinio muziejaus direktorė dr. Rūta Kačkutė parodos atidaryme sakė, kad „2023 metais ne tik Klaipėda, bet ir visa Lietuva mini svarbią datą. Labai vertiname bendradarbiavimą su Mažosios Lietuvos istorijos muziejumi ir džiaugiamės, kad vilniečiai bei miesto svečiai turės puikią galimybę dar geriau pažinti šį istorijos laikotarpį ir suprasti jo reikšmę.“
Iš laiko perspektyvos svarbu akcentuoti Lietuvos valstybės kūrėjų įžvalgumą. Jie įvertino to meto geopolitinę situaciją, priėmė savalaikį sprendimą ir ėmėsi drąsių veiksmų, kad apsaugotų nacionalinius interesus.
Parodos lankytojams pateikiama ne vieną dešimtmetį įvairiuose šalies archyvuose, muziejuose kaupta dokumentinė, kartografinė, ikonografinė medžiaga. Ji papildyta dokumentais iš Prancūzijos užsienio reikalų ministerijos archyvo bei privačių rinkinių. Dalis jų mažai žinomi ar pristatomi visuomenei pirmą kartą. Istorinis vizualinis pasakojimas sudaro galimybę retrospektyviai pažvelgti į Mažosios Lietuvos regioną, XIX a. antrojoje pusėje – XX a. pradžioje megztus kultūrinius kontaktus, Didžiojo karo iššūkius, Klaipėdos krašto padėtį 1919–1922 metais, atkurti 1923 m. įvykius ir pristatyti asmenybes, nulėmusias krašto ateitį.
Išskirtiniai eksponatai
Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus direktorius dr. Jonas Genys parodos atidaryme pažymėjo, kad „šimtmetis suteikė progą muziejams, istorikams, bendruomenėms pasidžiaugti iki tol nematytais eksponatais. Šiuo požiūriu svarbūs Lietuvos archyvai ir muziejai. Bet ne tik jie. Unikalus ne per seniausiai gautas kelių šimtų fotonuotraukų, dokumentų rinkinys iš Prancūzijos – karių, 1920–1923 m. dalyvavusių Klaipėdos įvykiuose, šeimų archyvų. 1923 m. temai labai vertingi ir Balzeko muziejuje Čikagoje saugomi Jono Budrio albumas bei Stepono Dariaus ranka rašyti atsiminimai apie sukilimą. Didžiulės padėkos nusipelno Lietuvos Respublikos generalinio konsulato Niujorke patarėja Gitana Skripkaitė, kurios rūpesčiu muziejų pasiekė Aldonos Simutytės-Sruoginis dovanotas Jono Budrio atsiminimų mašinraštis ir asmeninis ginklas. Šios vertybės, kaip ir prezidento Gitano Nausėdos dovana miestui – grafinas su dedikacija sukilimo vadui Jonui Budriui, pirmą kartą rodomi šioje parodoje.“
Šiais metais sukurtas dokumentinis filmas „Klaipėdos atvadavimas. 1923 01 10–15“ suteiks galimybę pamatyti unikalius sausio įvykių metu užfiksuotus vaizdus. Parodos lankytojai įgytas žinias galės pasitikrinti mobiliojoje programėlėje „1923-ieji metai. Klaipėda“, kurią sukūrė Mažosios Lietuvos istorijos muziejus. Klaipėdos krašto metams skirtas virtualus edukacinis žaidimas buvo puikiai įvertintas Nacionalinės švietimo agentūros specialistų.
