Pirmą kartą įteikta Karolio Dineikos premija
Druskininkuose vykusioje konferencijoje įteikta pirmoji sveikatinimo ir kurortologijos pradininko Lietuvoje K. Dineikos premija. Už reikšmingą, aktyvią ir novatorišką veiklą sveikatos, kurortologijos, medicininės reabilitacijos bei sanatorinio gydymo srityse ji atiteko „UPA Medical SPA“ gydytojai dr. Giedrei Taletavičienei.
Laureatė sako, kad sulaukti tokio įvertinimo jai svarbu ne tik dėl atliktų darbų pripažinimo, bet ir todėl, kad tai K. Dineikos vardo premija – žmogaus, kuris padarė milžinišką įtaką šiuolaikinių šalies sanatorijų veiklai ir apskritai sveikatinimo sektoriui.
„Pavyzdžiui, sanatorijose viena iš taikomų praktikų yra kineziterapija. Rengiant jos metodikas bene visur remiamasi K. Dineikos rekomendacijomis ir metodikomis. Šiemet minime 125-ąsias šios nepaprastos asmenybės metines, bet net ir po daugelio metų jo įdirbis yra juntamas, nes tapo labai svarbia Lietuvos sanatorijų darbo dalimi“, – po apdovanojimo ceremonijos tvirtino dr. G. Taletavičienė.
Kurortologijos srityje nuo 1998 metų dirbanti gydytoja sako, kad visų mokslinių darbų, vykdomų kurortologijos srityje, tikslas, jog kurortologija vėl taptų savarankišku mokslu.
„Su kolegomis siekiame, kad kurortologija nesislėptų po sveikatinimosi pavadinimu ir nebūtų tik reabilitacijos dalis. Reabilitacijoje dirbama su rimtais ligoniais, žmonėmis po sunkių operacijų. Bet jų dalis sanatorijose yra išties nedidelė. Kurortuose mes daugiausia sulaukiame, galima sakyti, sveikų žmonių, turinčių funkcinių sutrikimų ar lėtinėmis ligomis sergančių pacientų, kuriems gydomosios procedūros gamtinių veiksnių pagrindu (mineralinės vonios, gydomasis purvas, klimatas) žymiai pagerina savijautą ir leidžia išvengti lėtinių ligų paūmėjimo. Be to, jie čia gauna papildomą dėmesį sveikatai ir jos gerinimui)“, – tvirtino dr. G. Taletavičienė.
Jos teigimu, Lietuvoje kurortologijos tyrimai buvo atliekami iki maždaug 1991 metų. Vėliau tokia veikla nutrūko ir po kurio laiko parengti darbai paseno, tad daugelio jų niekas nepripažįsta. Siekiant atgaivinti šią sritį buvo įkurtas Kurortologijos tyrimų centras, kuris apibendrino tiek senuosius tyrimus, tiek tai, kas vyksta pasaulyje, tačiau ir jis buvo uždarytas.
„Beatgimstanti mokslinė veikla vėl nutrūko. Tad pradėjome dirbti savarankiškai. Pavyzdžiui, aš 2014 metais apgyniau disertaciją kurortologijos srityje. 2017 metais buvo apginta dar viena disertacija – ją apgynė dr. Lolita Rapolienė, dirbanti Klaipėdos universitete. 2018 metais įvykdytas Lietuvos mokslo tarybos (LMT) finansuotas projektas. Tyrimas buvo atliktas Druskininkų „Eglės“ sanatorijoje. Šiuo metu vykdomas platus LMT finansuojamas projektas, apimantis Druskininkus, Birštoną ir Palangą. Dabar jaučiu, kad kurortologija vėl atgyja“, – sakė dr. G. Taletavičienė.
Ji įsitikinusi, kad kurortologijai vėl tapus savarankiška medicinos šaka sanatorijose dirbtų ne tik gydytojai reabilitologai, bet ir gydytojai kurortologai.
„Dabar kurortologija yra kažkur tarp reabilitacijos ir sveikatinimo paslaugų. Jei būtų įvardyta, kad teikiame sanatorines-kurortines paslaugas žmonėms, turintiems funkcinių sutrikimų ar lėtinių ligų, galėtume padėti atitolinti su amžiumi atsirandančias (ypač atramos judėjimo sistemos) ligas ir sustabdyti jų progresavimą“, – teigė gydytoja.
Tokiai dr. G. Taletavičienės įžvalgai pritaria ir Nacionalinės sanatorijų ir reabilitacijos įstaigų asociacijos vykdomoji direktorė Lina Nosevič. Ji K. Dineikos premijos įteikimo renginyje išreiškė viltį, kad Lietuvos vyriausybė įvertins susirgimų ir negalavimų prevencijos svarbą.
„Tikimės, būsime išgirsti ir bus skirta daugiau lėšų kurortiniams tyrimams, įtraukiant į paslaugų krepšelį, finansuojamą iš privalomojo sveikatos draudimo fondo, gamtiniais ištekliais grįstas procedūras, tokias kaip klimatoterapija, mineralinio vandens ar purvo vonios“, – nurodė L. Nosevič.
Jos manymu, plėtojant Lietuvos kurortų veiklą ir skatinant kurortologijos mokslo vystymąsi, gerųjų pavyzdžių reikėtų dairytis užsienyje. Ypač šalyse, kuriose kurortologijos tradicijos itin senos.
„Šiame kontekste geras pavyzdys būtų Vengrija. Ten ne tik atliekama daug kurortologijos tyrimų, bet ir vykdomi klinikiniai bandymai. Be to, Vengrijos valstybė žmonėms kompensuoja dalį kurortologinių paslaugų“, – akcentavo L. Nosevič.
Nacionalinės sanatorijų ir reabilitacijos įstaigų asociacijos vadovės įsitikinimu, sprendimas įsteigti K. Dineikos premiją yra vienas iš būdų atkreipti visuomenės ir valdžios dėmesį į kurortologijos potencialą bei problemas, su kuriomis šioje srityje susiduriama šiandien.
Dineikos vardo apdovanojimą įsteigusi Druskininkų miesto savivaldybė skelbia, kad premija bus teikiama kasmet.
