3 balandžio, 2023

Lietuvos nacionaliniam muziejui padovanotas žymios archeologės R. Rimantienės archyvas

Rimutė Rimantienė Margiuose prie atkasamo židinio. Asmeninio archyvo nuotr.

Lietuvos nacionalinis muziejus baigė tvarkyti pernai metų rudenį muziejui padovanotą Rimutės Jablonskytės-Rimantienės fondą. Šią svarbią dokumentų kolekciją muziejui padovanojo pati R. Rimantienė ir jos dukra Dovilė Svetikienė, taip sudarydamos galimybes visiems, besidomintiems šios archeologės moksline veikla, susipažinti su mažai kam iki šiol matyta medžiaga.

Fondą sudaro daugiau negu 300 bylų, kuriose gausu korespondencijos, knygų, straipsnių ir paskaitų rankraščių, fotografijų ir įvairių asmeninių dokumentų. Pasak muziejaus specialistų, perduoti dokumentai yra labai įvairūs, jie ne tik atspindi mokslinį R. Rimantienės kelią, bet ir leidžia pažinti ją kaip asmenybę.

„Daugiau negu trečdalį fondo sudaro laiškai, gauti iš draugų ar kitų Lietuvos bei užsienio archeologų. Išsaugotas gausus R. Rimantienės rankraštinis palikimas: Vilniaus universitete klausytų ir skaitytų paskaitų tekstai, archeologinių tyrimų užrašai sąsiuviniuose ir lapeliuose, disertacijų ir pranešimų konferencijoms bei simpoziumams tekstai, paskelbti ir neskelbti straipsniai, grožinių kūrinių vertimai, archeologinių radinių piešiniai, kasinėjimų situaciniai planai, brėžiniai”, – pasakoja muziejininkas archyvaras Valdas Selenis.

V. Selenis pastebėjimu, vienas įdomesnių į muziejų patekusių dokumentų yra R. Rimantienės du kartus gintas diplominis darbas, kurį pirmą kartą jį teko ginti nacių okupacijos metu, o dar kartą jau per antrąją sovietų okupaciją. Įdomūs ir sąsiuviniuose užrašyti atsiminimų rankraščiai, kurie Vilniaus dailės akademijos leidyklos yra išleisti atskira knyga „Aš iš dvidešimtojo amžiaus: pluoštas archeologės atsiminimų“.

Muziejui perduotas fondas nėra baigtinis. Dovilė Svetikienė planuoja laikui bėgant perduoti archyvui ir kitos medžiagos bei daugiau jos motinai rašytų laiškų. Pasak jos, daug išsamių ir įdomių pačios Rimutės Rimantienės rašytų laiškų yra išsisklaidę pas žmones. Žymiosios archeologės artimieji kartu su muziejumi ragina tokių laiškų turinčius žmones atsiliepti ir pasidalyti kopijomis arba originalais, kurie praturtintų esamą fondą.

Susipažinti su Rimutės Rimantienės fondo dokumentais galima Lietuvos nacionalinio muziejaus archyve. Norint apsilankyti moksliniais tikslais, būtina iš anksto susitarti. Informaciją apie Lietuvos nacionalinio muziejaus archyvą ir jo lankymą galima rasti adresu https://lnm.lt/archyvas/.

Apie Rimutę Rimantienę

Rimutė Jablonskytė-Rimantienė yra viena žymiausių ir produktyviausių Lietuvos archeologių. Ji – akmens amžiaus tyrinėjimų mokyklos kūrėja, 12 monografijų (lietuvių, rusų, vokiečių ir anglų kalbomis) autorė. Lietuvoje ir užsienyje yra paskelbusi daugiau kaip 50 mokslinių ir daugiau kaip 20 mokslo populiarinamųjų straipsnių, Lietuvoje – daugiau kaip 100 enciklopedinių straipsnių. Ji ir Lietuvos archeologijos draugijos narė, Vokietijos archeologijos instituto narė korespondentė. Ilgus dešimtmečius trukusi jos aktyvi mokslo tiriamoji, edukacinė ir etninę kultūrą bei kultūros paveldą puoselėjanti veikla labai svarbi Kuršių nerijos ir Mažosios Lietuvos kultūros sklaidai bei populiarinimui Lietuvoje ir užsienyje.

Teisininko ir istoriko Konstantino Jablonskio duktė ir kalbininko Jono Jablonskio vaikaitė Rimutė Jablonskytė gimė 1920 m. spalio 25 d. Kaune. 1938–1946 m. studijavo Vytauto Didžiojo ir Vilniaus universitetuose, 1946 m. baigė Vilniaus universitetą. 1942–1960 m. dirbo Kauno valstybinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus Archeologijos skyriuje, 1945–1947 m. dėstė Vytauto Didžiojo universitete. 1960–1999 m. dirbo Lietuvos istorijos institute, 1972–1977 m. dėstė Vilniaus universitete. 1962 m. jai suteiktas istorijos mokslų daktaro laipsnis.

2020 m. R. Rimantienei, atšventusiai 100 metų jubiliejų, Lietuvos nacionalinio muziejaus siūlymu skirta Martyno Liudviko Rėzos kultūros ir meno premija už Kuršių nerijai ir Mažosios Lietuvos kultūros tradicijai reikšmingą veiklą. 2019 m. Lietuvos nacionalinio muziejaus Senojo arsenalo nuolatinė ekspozicija papildyta iki šiol veikiančia akmens amžiaus laikotarpiui skirta dviejų dalių paroda „Ar galima šnekėtis man su jais?“: vienoje iš jų pristatomas R. Rimantienės gyvenimas ir darbai, o kitoje – įstabiausi jos radiniai, prabylantys netikėtomis istorijomis ir atskleidžiantys, kaip kadaise, prieš tūkstančius metų, priešistorinis žmogus jautė pasaulį.


Vita Daniliauskas / Dariaus Pavalkio nuotr.
21 gruodžio, 2024

Prieš 70 metų, Kūčių išvakarėse, tarsi lenktyniaudamas su Kūdikėlio Jėzaus atėjimu, Griškabūdžio parapijos narių Liudos ir Vytauto Daniliauskų šeimoje apie […]

20 gruodžio, 2024

Medinės Šnipiškės – istorinė Vilniaus miesto dalis, šiuo metu kelianti daug diskusijų. Kultūros paveldo departamentui patvirtinus Medinių Šnipiškių ribas, nustačius […]

19 gruodžio, 2024

Seimas pakoregavo buvusios kadencijos parlamentarų sudarytą 2026 metais minimų Lietuvai svarbių įvykių, asmenybių sukakčių ir kitų atmintinų datų sąrašą. Tokią […]

19 gruodžio, 2024

Krekenavos seniūnijoje Ustronės kaime esančio Juozo Tumo-Vaižganto ir knygnešių muziejaus lankytojams – gera žinia. Per Vadakties upelį baigtas tiesti naujas […]

18 gruodžio, 2024

Sostinės taryba kompozitoriui, ilgamečiam berniukų ir jaunuolių choro „Ąžuoliukas“ vadovui prof. Vytautui Miškiniui suteikė Vilniaus garbės piliečio vardą. Toks įvertinimas […]

Gintarės Grigėnaitės nuotr
17 gruodžio, 2024

Šiandien Kultūros ministerijoje 2024 m. Bronio Savukyno premija įteikta rašytojai, eseistei, žurnalistei Gintarei Adomaitytei. Premija ji įvertinta už daugiametę ekspresyvią […]

14 gruodžio, 2024

Gruodžio 10 d. pasibaigė pusę metų trukęs dekoratyvinės skulptūros „Žygimantas ir Barbora“ idėjos sukūrimo konkursas. Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka […]

13 gruodžio, 2024

Tęsiamas taurus ir prasmingas dainų karalienės Kristinos Skrebutėnienės atminimo išsaugojimo darbas. Gruodžio 12 dieną, skambant jos dainoms ir pasakoms, Ignalinos […]

Modesto Endriuškos nuotr.
13 gruodžio, 2024

„Galiausiai civilizacijos žūsta dėl to, kad klauso savo politikų, o ne savo poetų”, – sakė vienas žinomiausių pasaulyje lietuvių kino […]

12 gruodžio, 2024

Gruodžio 12 d. Šiandien Lietuvos sezono Prancūzijoje uždarymo diena. Sezoną užbaigs būgnininko, perkusininko, kompozitoriaus bei vizualiojo meno kūrėjo Vladimiro Tarasovo […]

Danutė Ardzijauskaitė / Birutės Nenėnienės nuotr.
11 gruodžio, 2024

Gyvenantieji atokiau nuo pernakt apšviestų didmiesčių ar rajono centrų metų pabaigoje kaip niekas kitas patiria metų pabaigos trumpųjų dienų ir […]

Talpūnuose gyvenanti Almutė Laučiūnienė „YouTube“ kanale paskelbė daugiau kaip pusketvirto tūkstančio savo įdainuotų liaudies dainų ir giesmių bei savo sukurtų dainų / autorės archyvo nuotr.
11 gruodžio, 2024

Talpūnų kaime, Kaišiadorių rajone, netoli Žaslių miestelio gyvenančią Almutę Laučiūnienę muzika kasdien lydi nuo vaikystės. Jos tėvelis Kazimieras buvo didelis mėgėjas dainuoti, […]

10 gruodžio, 2024

Seimas linkęs suteikti valstybės pripažinimą Senovės baltų religinei bendrijai „Romuva“. Antradienį už tai numatantį nutarimo projektą po svarstymo balsavo 71 […]

10 gruodžio, 2024

Biblioteka – erdvė, kur susitinka kartos, dalijamasi patirtimi ir drauge mokomasi. 2024 m. gruodžio 6 d. Pagėgių savivaldybės Vydūno viešojoje […]

9 gruodžio, 2024

Palangoje esantis Lietuvos nacionalinio muziejaus (LNM) padalinys Jono Šliūpo muziejus dabar lankytojus pasitinka ne tik atnaujintu pastatu, bet ir tvarkinga, […]

6 gruodžio, 2024

Lietuvos kultūros sostinės titulą perima Druskininkai – kurortas, garsėjantis ne tik sveikatinimu, bet ir intensyviu kultūriniu gyvenimu, kuris 2025-aisiais taps […]

6 gruodžio, 2024

Tarp keturių istorinių Lietuvos sostinių įsikūrusius Kaišiadoris anksčiau daugelis pravažiuodavo neužsukdami. Šiais metais viskas pasikeitė: į miestą traukiniais ir automobiliais […]

6 gruodžio, 2024

34-oji Lietuvos rašytojų sąjungos premija skirta literatūros tyrinėtojai, habilituotai humanitarinių mokslų daktarei, Vilniaus universiteto profesorei emeritei Viktorijai Daujotytei-Pakerienei už autobiografinių […]

3 gruodžio, 2024

Trumposios prozos skaitymų festivalis „Imbiero vakarai“, prasidėjęs prieš dvidešimt metų ir skirtas rašytojui Jurgiui Kunčinui atminti, vėl nustebino žodžio meistryste […]

D. Živelienės nuotr.
29 lapkričio, 2024

Šiandien Lietuvoje įvyko svarbus pokytis – Slow Food organizacija oficialiai patvirtino dvi naujas bendruomenes mūsų šalyje. Tai ženklas, kad visame […]