Darbostogos užsienyje: kokius namų darbus svarbu atlikti darbdaviams?
Išpopuliarėjus nuotoliniam darbui vis daugiau darbdavių suteikia savo darbuotojams galimybę ne tik dirbti iš namų ar bet kurios kitos patogios vietos Lietuvoje, bet taip pat pasinaudoti darbostogomis ir nuotolinę darbo vietą susikurti kad ir tolimajame Balyje. Tai ypač aktualu artėjant vasarai, kai pasibaigs mokslo metai ir darbostogų galės vykti dar didesnis skaičius darbuotojų. Nors darbuotojams tai gali būti išties patraukli galimybė, tačiau įmonėms darbostogų režimas yra susijęs su tam tikromis rizikomis, kurias svarbu įsivertinti. Tad ką reikėtų žinoti prieš suteikiant darbuotojams darbostogų užsienyje galimybę?
Nemalonių siurprizų padeda išvengti aiškios taisyklės
Darbostogų modelis yra palyginti naujas ir Darbo kodeksas jo niekaip nereglamentuoja. Viena vertus, įmonėms tai reiškia neapibrėžtumą, tačiau, kita vertus – palieka laisvę pačioms pagal savo poreikius nusimatyti tinkamiausias vidines darbostogų taisykles. Tą padaryti tikrai vertėtų, nes kitaip noras suteikti darbuotojams šiuolaikiškos organizacijos privalumus gali pridaryti nemenkų rūpesčių.
Visų pirma, darbdaviai turėtų nuspręsti, ar apskritai nori savo darbuotojams suteikti galimybę kurį laiką derinti darbą ir poilsį ne Lietuvos teritorijoje. Apie tai darbuotojams turėtų būti aiškiai iškomunikuota, nes, jei darbuotojams įprastai leidžiama dirbti nuotoliniu būdu, apribojimas dirbti iš užsienio nebūtinai bus savaime suprantamas.
Jei darbostogos užsienyje konkrečioje įmonėje nėra priimtinos, draudimas nuotoliniu būdu dirbti už Lietuvos ribų turėtų būti numatytas įmonės nuotolinio darbo ar kitose vidinėse tvarkose. Tuo nepasirūpinus gali kilti kuriozinių situacijų. Pavyzdžiui, savo klientų konsultavimo praktikoje susidūrėme su atveju, kai įmonės darbuotojai dalyvaudami nuotoliniame susitikime visai atsitiktinai sužinojo, kad viena jų kolegė jau ilgiau nei kelis mėnesius dirba ne iš savo namų Vilniuje, o iš užsienio. Tai buvo išties nemalonus siurprizas įmonei, tačiau ji nebuvo įspėjusi nuotoliniu būdu dirbančių darbuotojų, kad dirbti ne Lietuvoje negalima.
Svarbu įvertinti rizikas
Pirmas klausimas, kurį reikėtų išspręsti, pasirinkus leisti darbuotojams dirbti iš svetur, turėtų būti aiškus valstybių, kuriose darbostogos yra galimos, įvardijimas. Tai itin svarbu, nes dirbant užsienio valstybių teritorijoje didesne ar mažesne apimtimi gali imti galioti tų šalių teisinis reguliavimas, susijęs su mokesčiais, migracijos taisyklėmis, darbo sąlygomis ir kitais aspektais.
Be abejo, darbdaviams saugiausias pasirinkimas yra darbostogų geografiją apriboti ES valstybėmis. Darbuotojams laikinai dirbant iš ES dažniausiai jokių problemų kilti neturėtų. Kitose valstybėse situacija gali būti labiau komplikuota. Nemažoje dalyje šalių, įskaitant JAV, paprasta turistinė viza ar bevizis režimas savaime nesuteikia teisės toje šalyje dirbti, net jei darbo santykiai asmenį sieja su kitoje šalyje (pvz., Lietuvoje) registruotu subjektu. Išaiškėjus migracijos taisyklių pažeidimams, problemų, žinoma, visų pirma, turės pats darbuotojas, tačiau namuose su nemalonumais gali tekti susidurti ir jį samdančiai įmonei.
Problemų gali kilti ir dėl skirtingose valstybėse taikomų nevienodų duomenų apsaugos režimų, mokestinės aplinkos specifikos ar darbuotojų socialinės apsaugos niuansų. Galiausiai, įmonėms svarbu įsivertinti ir su reputacija susijusias rizikas. Greičiausiai nei viena Lietuvos bendrovė nebūtų patenkinta, jei jos darbuotojas darbostogoms pasirinktų Lietuvai nedraugiškas valstybes.
Sudarant darbostogoms tinkamų valstybių sąrašą gali būti pravartu pasidomėti vadinamąsias Digital Nomad vizas suteikiančiomis valstybėmis. Tokios valstybės taiko supaprastintą ir nuotoliniam darbui palankią migracijos ir mokesčių tvarką. Tarp tokius darbostogoms palankius režimus turinčių valstybių yra daug ES šalių, taip pat Sakartvelas, Bahamų salos, Kosta Rika, Meksika. Taigi, belieka pastudijuoti, kokios Digital Nomad vizos sąlygos yra taikomos darbuotojus dominančiose šalyse.
Jei nenorite riboti darbuotojų pasirinkimų konkrečių valstybių sąrašais, įvertinus didžiausias rizikas reikėtų bent jau numatyti išimtis, iš kurių šalių nuotoliniu būdu dirbti neleidžiama.
Verta kuo detaliau aptarti praktinius aspektus
Nusimačius darbostogoms priimtinas kryptis, taip pat reikėtų apsibrėžti taisykles, reglamentuojančias įvairius praktinius darbostogų klausimus. Pavyzdžiui, vidinėse įmonės tvarkose turėtų būti numatyta maksimali darbostogų trukmė. Tai ypač svarbu dėl su mokesčiais susijusių aspektų. Priklausomai nuo darbostogų trukmės, darbuotojo atliekamų funkcijų pobūdžio ir kitų sąlygų, gali susiklostyti situacija, kai darbostogų šalyje teks mokėti gyventojų pajamų mokesčius ar socialinio draudimo įmokas, o tam tikrais atvejais – ir įmonės pelno mokesčio dalį. Iki vieno mėnesio per metus trukmės darbostogos dauguma atveju neturėtų sukelti didelių problemų, tačiau iš užsienio valstybės dirbant ilgiau jau gali kilti tam tikrų klausimų, ypač dėl mokesčių. Tokiais atvejais rekomenduojama aptarti darbostogų klausimą su mokesčių konsultantais.
Įvertinus verslo poreikius verta numatyti, kiek valandų ir kada darbuotojas turi būti pasiekiamas bei per kiek laiko turi atsakyti į el. laiškus, praleistus skambučius ir kitas detales. Tai gali būti ypač svarbu, jei darbuotojas ruošiasi dirbti iš tolimos šalies, daug nuo Lietuvos besiskiriančioje laiko juostoje. Verta nusimatyti ir sprendimus, ką darbuotojas turėtų daryti, jei darbostogų metu susirgtų ar patirtų nelaimingą atsitikimą, negalėtų dirbti dėl interneto ryšio trukdžių ar kompiuterio gedimo.
Aiškiai apsibrėžus darbostogų taisykles tiek paties darbuotojo patirtis dirbant iš užsienio bus geresnė, tiek įmonė sumažins rizikas ir apsisaugos nuo galimų nemalonumų.
