Nors bendras šešėlis Lietuvoje mažėja, kai kurie lietuvių įpročiai leidžia klestėti neskaidriam verslui

Finansų viceministrė Rūta Bilkštytė teigia, kad Lietuvoje matomas PVM atotrūkio mažėjimas parodo, jog verslas vis dažniau moka mokesčius skaidriai ir nedalyvauja šešėlinėje ekonomikoje. Anot jos, tyrimų duomenys rodo, kad šešėlinė ekonomika Lietuvoje susitraukusi, kadangi PVM atotrūkis siekia 14,3 proc., nors dar 2017 metais jis siekė 25 proc.

„Reikšmingas PVM atotrūkio mažėjimas Lietuvoje rodo, jog tiek žmonės, tiek verslai vis labiau linkę skaidriai mokėti mokesčius. Tikime, jog pozityvioms tendencijoms ir toliau tęstis padės įgyvendinamas Šešėlinę ekonomiką ir pridėtinės vertės mokesčio atotrūkį mažinančių veiksmų planas“, – trečiadienį skaidrumo akcijos „Šioje šalyje nėra vietos šešėliui“ konferencijoje aiškino R. Bilkštytė.

„Kai buvo pateiktas prieš kelis metus šešėlio planas, buvo teigiama, kad reikia sumažinti PVM atotrūkį nuo 20 proc. iki 10 proc. Ir buvo vertinta, kad 2021 metais PVM atotrūkis sumažėjo ženkliai, iki 14,3 proc.“, – pridūrė ji.  

Visgi, pasak viceministrės, lietuvių įprotis atsiskaitinėti grynais, netgi gaunant atlyginimus į bankų korteles, vis dar leidžia prekių ir paslaugų tiekėjams veikti neskaidriai.

„Dabar įvesta, kad darbo užmokestis pervedamas į banko korteles. Daug kas yra patenkinti, kad nebelieka galimybės juodajai buhalterijai. Tačiau ką pastebime, kad gaudami į korteles, žmonės vis tiek išgrynina pinigus, tam, kad mokėtų už paslaugas ir prekes. Tokiu būdu vis dar sukuriamos sąlygos maitinti šešėlį, nes taip leidžiama kai kuriems prekių ir paslaugų tiekėjams rodyti ne visas pajamas“, – komentavo ji.

Labiausiai, jos teigimu, šešėlis vis dar klesti mažmeninėje prekyboje, kur paslaugos yra teikiamos iš gyventojų, o ne verslų.

„Didžiausias šešėlis išlieka mažmeninės prekybos, transporto ir maitinimo paslaugų veikloje. Daugiausiai jo yra ten, kur paslaugos yra suteikiamos gyventojų ir yra supratimas, kad visada geriau yra pirkti pigiau ir leidžiama susidaryti sąlygoms, kai nerodoma visų pajamų ir sumokami ne visi mokesčiai“, – sakė ji.

Viceministrė tikino, kad tolimesnis būdas kovoti su šešėline ekonomika, tai – visuomenės sąmoningumo didinimas ir suvokimo, kam eina mokami mokesčiai, plėtimas.

„Tolimesnės šešėlio mažinimo kryptys būtų sąmoningumo didinimas. Yra svarbu, kad visa visuomenė suprastų, kam tie mokesčiai yra sumokami. Tas švietimo ir sąmoningumo didinimas yra skirtas tam, kad kiekvienas mokesčių mokėtojas suprastų, kad jo prisidėjimas prie šešėlio mažinimo yra svarbus“, – teigė viceministrė.

„Nuslėpti mokesčiai reiškia mažesnes galimybes valstybei ir savivaldybėms teikti kokybiškas viešąsias paslaugas visai visuomenei. Todėl svarbu ir toliau ugdyti visuomenės sąmoningumą, efektyvinti mokesčių administravimo priemones bei kryptingai kovoti su šešėline ekonomika“, – pridūrė ji.

„Baltosios Bangos“ atstovė: visuomenė darosi vis mažiau tolerantiška neteisėtiems įmonių veiksmams

Pasak skaidraus verslo iniciatyvos „Baltosios Bangos“ atlikto tyrimo, net 62 proc. Lietuvos gyventojų vertina, kad skaidriai veiklą vykdo mažiau nei pusė Lietuvos įmonių, tai prastesnis vertinimas nei 2021 m., kuomet 50 proc. apklaustųjų minėjo, kad skaidriai savo veiklą vykdo mažiau nei pusė Lietuvos įmonių.

„Investors‘ Forum“ vykdančioji direktorė Rūta Skyrienė tikina, kad neigiamas visuomenės požiūris į Lietuvoje veikiančio verslo skaidrumą, yra nulemtas augančio visuomenės reiklumo ir neigiamo požiūrio į bet kokią neskaidrią veiklą.  

„Tai, kad suprastėjo verslo vertinimas, labiausiai siečiau su vis didėjančiais gyventojų reikalavimais verslui ir vis didesnio rezonanso viešojoje erdvėje sulaukiančiais įmonių piktnaudžiavimo atvejai. Vis daugiau dėmesio gyventojai kreipia į įmonių skaidrumą, praneša apie piktnaudžiavimus, o žiniasklaida gan plačiai nušviečia įvairius neskaidrios veiklos atvejus – mokesčių vengimą, korupcijos bylas ir pan. Tai iš principo rodo, kad visuomenė darosi vis mažiau tolerantiška neteisėtiems įmonių veiksmams ir tikisi daugiau atvirumo, skaidrumo“, – sakė R. Skyrienė.

Tuo pat metu, anot jos, nuo 2021 metų apie 3 proc. sumažėjo kiekis žmonių, kurie savo aplinkoje susiduria su nelegaliai išmokamomis algomis.

„Jeigu 2021 metais 40 proc. apklaustųjų pažinojo žmones, kurie gauna pinigus vokeliuose arba patys taip gaudavo algas, tai šiemet tokių buvo tik 37 proc. Tikrai mažėja gyventojų, kurie savo aplinkoje susiduria su nelegaliai mokamu darbo užmokesčiu“, – teigė ji.

R. Skyrienė paminėjo, kad apklausos taip pat rodo, jog bent 60 proc. asmenų yra pasiryžę mokėti už prekes ir paslaugas daugiau, jeigu žino, kad vykstantis pardavimas yra skaidrus.

„Visi pajutome, kad žmonės tampa labiau reiklūs skaidrumui. Praeitų metų apklausa parodo, kad net 60 proc. žmonių mokėtų už prekę ir paslaugą daugiau, jeigu žinotų, kad moka skaidriai“, – paminėjo ji.

Pasak R. Skyrienės, vis daugiau darbuotojų, ypač aukštos kvalifikacijos, kelia savo darbdaviui didesnius atskaitomybės ir tvarumo reikalavimus, tad korupcijos netoleravimo bei sąžiningo atlygio klausimai tampa bet kurio verslo, siekiančio efektyviai plėtoti veiklą ir pritraukti aukščiausios kvalifikacijos specialistus, higieniniais faktoriais. Net 93 proc. gyventojų mano, kad skaidriai veikiančios įmonės pagrindinis bruožas – pagal įstatymus ir sąžiningai mokamas darbo atlygis. Taip galvojančių nuo 2021 m. padaugėjo 5 proc. punktais.

Svarbiausi skaidrumo kriterijai, pagal kuriuos gyventojai vertina verslo įmonių veiklą pastaruosius pora metų išlieka nepakitę – tai sąžiningai mokami atlyginimai, nedalyvavimas korupcinėse veiklose ir apskritai korupcijos netoleravimo kultūra įmonėje. Visų šių trijų kriterijų svarba per dvejus metus išaugo, šios principus kaip svarbiausius mini virš 90 proc. apklaustų gyventojų.  

Dažniausiai su nelegaliu atlygiu savo aplinkoje susiduria mažiausias pajamas gaunantys mažesnių miestelių gyventojai, turintys vidurinį bei specialų išsilavinimą.