Muziejų diena Rojuje – apie gerumą, kūrybą ir šviesias viltis
Gegužės 20-ąją Ignalinos rajono Rojaus kaime apsilankiusieji gavo gerą grožio, kūrybos ir šviesos dozę. Aukštaitijos metams ir Tarptautinei muziejų dienai skirtame renginyje prisiminta profesoriaus Adomo Hrebnickio memorialinio muziejaus istorija, pasveikinti muziejininkai, pasidžiaugta jaunos kūrėjos Ingos Ponomarenko paveikslų paroda ir nuostabiomis Vytauto V. Landsbergio dainomis. Galėjai pasigrožėti išpuoselėta muziejaus sodybos aplinka, obelų ir gėlių žydėjimu, senųjų medžių ir tvenkinio tyla, paskanauti obuolių pyrago.
Adomo Hrebnickio memorialinis muziejus atidarytas 1961 m. Tuomet atidengtas ir skulptoriaus Leono Žuklio paminklas A. Hrebnickiui. Šiuo metu muziejus yra Ignalinos krašto muziejaus filialas. Į Rojų atvykstantys svečiai kviečiami apžiūrėti klėtelę – pirmąjį A. Hrebnickio namelį, taip pat pagrindinį namą, kuriame saugomi profesoriaus veikalai ir rankraščiai, namų apyvokos bei asmeniniai daiktai, nuotraukos, dokumentai, vaisių ir uogų muliažai, vitražai, dukters Marijos tapyti paveikslai.
Renginį vedusi šio muziejaus darbuotoja Janina Čirikienė prisiminė išskirtinę Rojaus sodą sukūrusio žymaus pomologo Adomo Hrebnickio asmenybę ir darbus. 1890–1905 m. šalia sodybos, žmonių velnyne vadintoje 14 ha pelkėtoje žemėje, kurtas didžiulis pomologinis sodas, surinkta gausi vaismedžių kolekcija – 1197 obelų, kriaušių, slyvų ir vyšnių veislės. Vertingiausia iki šiol žinoma – Beržininkų ananasas – paplito ne tik Lietuvoje, bet ir Latvijoje, Baltarusijoje, Lenkijoje. Profesoriaus palikimas apie 500 mokslinių straipsnių, labai vertingi jo selekcijos darbai, augalų žydėjimo tyrimai. Kaip pasakota, savo sodo darbininkams ir vietiniams gyventojams profesorius negailėjo gražaus žodžio ir gero patarimo, visus su šypsena sutikdavo, vaišindavo, mokė auginti ir prižiūrėti vaismedžius. Dažnai sakydavo: ,,Užauginsi obuolį – turėsi duonos“.
Susirinkusiems buvo pristatyti du muziejaus darbuotojų parengti projektai, skirti senojo sodo sutvarkymui, vaismedžių inventorizavimui, edukacinėms veikloms, apleistų teritorijų įveiklinimui. Tikimasi gauti finansavimą ir pradėti labai laukiamus darbus. Pasidžiaugta ir gražia draugyste su UAB ,,Visagino linija“, kurios darbuotojai talkino ir šių metų pavasarinėje talkoje, dovanojo 12 meniškų spalvingų inkiliukų, kurie papuošė senojo parko medžius. Įmonės atstovei Anai Narovčenkai įteikta padėka. Ji sakė, kad ši vieta pirmiausia sužavėjo savo jaukumu ir tuo, kad visi čia sutinkami labai maloniai, su šypsena. Dabar planuojamas dar vienas draugiškas darbelis – sutvarkyti ir papuošti šulinį.
Muziejininkes pasveikino ir už jų prasmingą krašto istorijos saugojimo darbą dėkojo savivaldybės meras Laimutis Ragaišis, Dūkšto seniūnas Antanas Šakalys. ,,Muziejui linkiu išlaikyti savo dvasią, o muziejininkėms be jų kruopštumo ir kūrybingumo – dar ir vadybinės sėkmės. Turim išmokti ne tik džiaugtis, bet ir sugebėti parduoti, turistine preke paversti tokių vietą patrauklumą. Keliaudami po pasaulį, kartais užmirštame prie namų esančius svarbius dalykus. Suprantu ir jūsų kantrų tylėjimą ir savo atsakomybę – šitą vietą reikia pagaliau tinkamai sutvarkyti…“, – kalbėjo meras. Renginyje taip pat dalyvavo, muziejaus ekspozicijas apžiūrėjo vicemeras Imantas Umbražiūnas.
Daug gražių žodžių Rojui skyrė ir čia pirmą kartą apsilankęs bei savo koncertą surengęs Vytautas V. Landsbergis. Jis sakė, kad Rojus – tai visų pirma gera būsena, o šioje vietoje ją tikrai pajutęs: ,,Kokie nuostabūs ąžuolai. Jie gydo. Ar šiandien turime laiko atsigulti ant žolės ir žiūrėti į jų lapiją? Puoselėkite tą Rojaus mitą, kaip gražių santykių, bendravimo, draugiškumo, pagarbos vietą. Čia galėtų vykti renginiai šeimoms, vaikams, muzikos ir poezijos vakarai…“. Svečiui dėkota už šviesias, gerumą nešančias jo dainas, kurios taip tiko šiam renginiui ir jo aplinkai.
Dar vienas gražus Muziejų dienos akcentas – Rojaus muziejaus klėtelėje pristatyta Ignalinos rajono savivaldybės darbuotojos, trečio kurso Dailės akademijos studentės Ingos Ponomarenko trečioji tapybos darbų paroda. ,,Man garbė, kad buvau pakviesta čia surengti savo parodą.“, – sakė autorė, sulaukusi ir muziejaus darbuotojų, ir mero sveikinimų. Nors daile susižavėjo dar mokykloje, Inga pasirinko visai kitą kelią. 2004 m. baigusi Ignalinos gimnaziją, įstojo į Vilniaus Gedimino technikos universitetą studijuoti geodezijos. Po šių studijų dar susidomėjo miškininkyste ir baigė Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegiją. Tačiau svajonė mokytis dailės vis nedavė ramybės. Šiuo metu Inga dirba Ignalinos rajono savivaldybės administracijoje Urbanistikos ir infrastruktūros skyriuje ir studijuoja Dailės akademijoje. Viską suderinti tikrai sunku, bet užsispyrimo, darbštumo ir energijos moteriai netrūksta. Ji per gyvenimą eina su šypsena, o taip visus iššūkius lengviau įveikti. ,,Kai yra didelis noras, viską galima padaryti…“, – sako parodos autorė. Renginio dalyviai su malonumu apžiūrėjo Ingos paveikslus, kalbino ją ir linkėjo gražaus kūrybinio kelio. Klėtelėje visi vaišinosi arbata ir muziejininkės Janinos keptais obuolių pyragais.
