Vilnius griežtina tvarką: už nukirstą medį gali tekti sumokėti ir per milijoną eurų
Vilniaus miesto savivaldybė kardinaliai griežtina medžių saugojimo politiką ir apie dešimt kartų padidina medžių atkuriamąją vertę. Ją atitinkančios kompensacijos miestui turėtų būti mokamos už visus – teisėtai ar neteisėtai – kertamus želdinius. Nelegaliai nukirtus saugomą gana brandų medį tektų sumokėti net ir šešiaženkles ar septynženkles sumas.
Šiandieniame Vilniaus miesto Tarybos posėdyje pritarta brandžių, storesnių nei 80 cm skersmens miesto želdinių atkuriamosios vertės įkainių padidinimui. Konkretaus medžio vertė nustatoma pagal jo rūšį, skersmenį, augimo vietą. Kitame Tarybos posėdyje bus balsuojama dėl didesnių visų sostinės medžių įkainių.
Pavyzdžiui, tuomet šalia Verkių g. 5 augantis 79 cm skersmens paprastasis ąžuolas, nukirstas be leidimo, pažeidėjui atsieitų apie 284 tūkst. Šalia Čiurlionio g. 16 augantis 94 cm skersmens paprastasis klevas – apie 677 tūkst. Eur, o šalia Sėlių g. 64 augantis 160 cm skersmens paprastasis ąžuolas – apie 1,152 mln. Eur. Sklype, adresu Ceikinių g. 2, neteisėtai nukirsto paprastojo ąžuolo atkuriamoji vertė pagal naująją tvarką būtų buvusi apie 770 tūkst. Eur.
„Šiandien turime siųsti labai aiškią žinią visiems nekilnojamojo turto plėtotojams, galvojantiems, kad nusikalsti ir kirsti medį nelegaliai apsimoka. Priimdami kur kas griežtesnę nei anksčiau tvarką mes sakome, kad dėl savanaudiškų interesų kertamas medis – ne tik formalus, bet ir finansiškai labai skausmingas nusikaltimas. Kalbu apie šimtus tūkstančių, o kartais ir milijonus už vieną medį. Taip kartu su Aplinkos ministerija norime apsaugoti visus vertingus ir saugotinus medžius sostinėje, kurie dešimtmečius, o kartais ir šimtmečius džiugino miestiečius. Naujasis nutarimas leis tai daryti daug efektyviau nei iki šiol“, – kalbėjo Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas.
Nuo šių metų gegužės įsigaliojo LR Želdynų įstatymo pataisos, kurios leidžia savivaldybėms pačioms nustatyti medžių atkuriamąją vertę – prievolę už nukirstą ar sužalotą medį sumokėti į savivaldybės biudžetą atitinkamą kompensaciją, už kurią vėliau sodinami nauji želdiniai. Papildomai dar reikia atsodinti medelių, kad jų kamienų skersmenų suma būtų tolygi nupjauto medžio kamieno skersmeniui.
Atkuriamosios vertės nereikėtų mokėti tik už kertamus invazinius augalus, tarp jų – uosialapius klevus, baltažiedes robinijas, taip pat iki 20 centimetrų kamieno storio medžius fizinių asmenų sklypuose, vaismedžius, labai pažeistus, nudžiūvusius, sergančius ir pavojų keliančius medžius, želdinius, augančius elektros tinklų, ryšių ar kitų tinklų apsaugos zonoje. Taip pat tai negalioja želdiniams sodų bendrijose.
Kitame Tarybos posėdyje bus siūloma pritarti, kad miesto medžių vertė būtų indeksuojama pagal medžių augimo vietą – brangiau įkainojami pavieniai, centre ar prie gatvių augantys medžiai. Išlieka medžių rūšių skirstymas į keturias vertės grupes. Brangiausiai, kaip ir anksčiau, įvertinti ąžuolai, klevai, skroblai, uosiai, taip pat reti dekoratyviniai augalai. Mažiausia atkuriamoji vertė nustatyta baltalksniams, blindėms, drebulėms, kai kurių rūšių tuopoms.
