Aukštojo mokslo pradžia Šiaulių mieste
Aukštojo mokslo pradžia Šiaulių mieste siejama su Mokytojų seminarijos, kitaip dar vadinamos pedagogine mokykla, įkūrimu. Nuo 1919 m. buvusiuose Zubovų rūmuose vyko mokytojų kursai, o nuo 1920 m. įsteigta Mokytojų seminarija.
Lietuvos TSR Švietimo ministerijos 1945 m. kovo 9 d. Nr. 132 nutarimu patvirtintame Mokytojų seminarijos statute rašoma, kad į seminariją buvo priimami visi Lietuvos TSR piliečiai nuo 14 iki 25 metų amžiaus, baigę progimnaziją arba 4 gimnazijos klases ir tolygų mokslo kursą, siekiantys tapti mokytojais pradinėje mokykloje.
Šalia Mokytojų seminarijos veikė pavyzdinė pradžios mokykla, kurioje seminaristai galėjo atlikti praktiką. Šiaulių regioniniame valstybės archyve saugomuose dokumentuose pateikiami duomenys, kad tuo metu seminarijoje buvo dėstomi šie dalykai: lietuvių kalba ir literatūra, rusų kalba, matematika ir aritmetika, istorija, konstitucija, geografija, gamtos mokslas, fizika, chemija, kosmografija, pedagogika, psichologija, piešimas, dainavimas, kūno kultūra ir karinis parengimas bei kitos disciplinos.
Plečiant visuotinį privalomąjį mokymą ir vidurinių bei septynmečių mokyklų veiklą, kilo poreikis didinti mokytojų skaičių, kelti tuometinių mokytojų kvalifikaciją. Dėl šių priežasčių Mokytojų seminarijoje pradėtą veiklą perėmė Šiaulių mokytojų institutas, įsteigtas 1948 m. Šiemet minėtume 75 – uosius instituto sukakties metus. Mokslo metus institutas pradėjo Mokytojų seminarijos patalpose. Tuo metu instituto veiklai buvo skirti keturi kambariai auditorijoms ir patalpos raštinei. Atrodė, kad tuometinė situacija su patalpomis buvo prasta, bet Mokytojų institutui persikėlus į jam grąžintą rūmų dalį Vytauto gatvėje Nr. 84., patalpų klausimas tik paaštrėjo. Gautos patalpos buvo labai prastos būklės. Šiaulių mokytojų instituto 1948 m. darbo ataskaitoje teigiama, kad gautose patalpose trūko langų, neveikė elektros instaliacija ir neužsirakino nė vienos durys. Minėtoje ataskaitoje pažymima, kad 1948 m. rudenį pradėjęs veikti mokytojų institutas jau laikomas aukštąja pedagogine mokykla.
Nepaisant skurdžios materialinės būklės institutas sparčiai tvarkėsi. Panaudojant iš likviduotų ekonominių mokyklų perimtas ir naujai įgytas knygas, įkurta instituto biblioteka. Iš viso bibliotekoje buvo 6000 knygų egzempliorių. Atrodytų nemažas skaičius, bet trūko vadovėlių, išleistų lietuvių kalba, jų užtekdavo tik dalykų dėstytojams.
Greta seniau įkurto Klaipėdos mokytojų instituto, Šiaulių mokytojų institutas buvo antroji aukštoji mokykla, ruošusi mokytojus V-VII vidurinių mokyklų klasėms. 1950 m. institutas išleido pirmąją laidą. Tuometinės Švietimo ministerijos parengtame studentų priėmimo į Šiaulių mokytojų institutą plane buvo numatyta priimti 150 stojančiųjų, gautų pareiškimų priimti į institutą buvo 169. Šie skaičiai rodo, kad mokytojo profesija tuo metu buvo paklausi. Šiaulių mokytojų institute mokslas truko dvejus metus, veikė penkių specialybių skyriai: lietuvių kalbos ir literatūros, rusų kalbos ir literatūros, istorijos, fizikos ir matematikos, gamtos ir geografijos.
Mokytojų institute vyko ne tik pamokos, bet ir užklasinė veikla. Tuo metu institutas turėjo didelę aktų salę su scena ir sporto salę, kuriose vyko studentų saviveiklos pasirodymai. Dauguma studentų naudojosi instituto bendrabučiu, kiti gaudavo pinigines išmokas buto nuomai ir maitinimą valgykloje. Užklasinės veiklos mokslo rezultatams nekenkė, nes 24% visų instituto studentų mokėsi labai gerai, o 58% – gerai. Studentai aktyviai įsitraukdavo ir į popamokines veiklas, institute veikė choras ir tautinių šokių grupė, dramos būrelis, organizuotos šachmatų, krepšinio varžybos.
Besivystant Lietuvos švietimo sistemai, didėjant norinčiųjų studijuoti studentų skaičiui bei atsiradus kitų specialybių poreikiui, Lietuvos TSR ministrų tarybos 1954 m. balandžio 21 d. Nr. 255 nutarimu, Šiaulių mokytojų institutas reorganizuotas į Šiaulių pedagoginį institutą, (1997–2021 m. – Šiaulių universitetas, nuo 2021 m. – Vilniaus universiteto Šiaulių akademija).
Šiaulių pedagoginio instituto savaitraštyje „Pedagogas“ 1993 m., Nr. 27-28, psl. 2, rašoma, kad per šešerius metus Šiaulių mokytojų institutas parengė 2444 lietuvių kalbos ir literatūros, rusų kalbos ir literatūros, gamtos ir geografijos, fizikos ir matematikos bei istorijos mokytojus.
Nuo pat aukštojo mokslo pradžios užuomazgų, keičiantis valdžiai keitėsi ir mokymo reikalavimai, dėstytojai, įstaigų pavadinimai, jų buveinės. Galime tik pasidžiaugti, kad nepaisant sudėtingų sąlygų ir pastovios kaitos, Mokytojų seminarija, vėliau ir mokytojų institutas bei pedagoginis institutas, išugdė gausų būrį talentingų ir profesijai atsidavusių pedagogų, o Vilniaus universiteto Šiaulių akademija mokytojų ir kitų profesijų atstovus sėkmingai rengia ir toliau.
