Ant Šventapetrio kalnelio liejosi poeto Dainiaus Gintalo posmai, patriotinės dainos ir eilės Lietuvai Tėvynei…
Liepos 6 d. visa Lietuva šventė Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) dieną. Kaip ir kasmet Dauguose vyko tradicinė Mindauginių šventė, prie kurios prisijungusi Alytaus rajono savivaldybės viešoji biblioteka nusprendė ją paminėti kiek netradiciškai – ant Šventapetrio kalnelio su poetu, vertėju, literatūros ir meno kritiku Dainiumi Gintalu, patriotinėmis Vytauto Franckevičiaus dainomis, įstabiais „Gojelio“ šokiais (vad. Živilė Patinskaitė) bei eilėmis Lietuvai Tėvynei, kurias, ta proga pasipuošusios senovės baltų drabužiais, skaitė rajono viešosios bibliotekos darbuotojos Asta Daironienė, Dalė Kočiūnė ir Milda Stanevičienė.
Nors renginio pradžioje lengvas lietutis ir bandė „atbaidyti“ poetinio žodžio mylėtojus nuo praeities godas dūmojančio Šventaperio kalnelio, tačiau tai nesutrukdė tikriesiems poezijos gerbėjams gausiai rinktis ant medžių guotais aplipusio ir audringą istorinę praeitį menančio istorinio kalnelio. Kadaise šis kalnelis buvo piliakalnis, o vėliau, Vytauto laikais, kaip manoma, ant jo buvo pastatyta pirmoji Daugų Šv. Petro bažnyčia. Nuo 1991 m. čia stovi aukštas medinis kryžius, o ant jo – angelas, globojantis Daugus. Dabar, tikėkimės, jau ir poeziją.
O jos čia išties netrūko. Juolab, jog ją susirinkusiems pristatė šio renginio svečias – žinomas Daugų krašto poetas, vertėjas, literatūros ir meno kritikas Dainius Gintalas. „Galvojau, jog į šį susitikimą ateis mano tėtis su keliais giminaičiais, du bibliotekininkai, na ir dar bibliotekos direktorius Aivaras Vyšniauskas“, – nustebęs susirinkusiųjų gausa šmaikštavo Dauguose augęs ir čia vidurinę mokyklą baigęs poetas, kurio kūryboje, pasak kritikų, vyrauja žmogaus valdymo ir paklusnumo temos, savinaikos mechanizmai, įvairios priklausomybės, kompleksai, silpnybės, nuodėmė ir jos atpirkimas. Nesvetima jam ir erotikos bei mirties samplaika, gyvybės paslaptis, keistas formas įgaunantys vyro ir moters santykiai, laisvės ir jos ribojimo apraiškos.
Dainius Gintalas – įvairiapusė asmenybė. Jis yra šešių poezijos knygų bei libretų autorius, daugybę apdovanojimų pelnęs kūrėjas bei poezijos almanachų sudarytojas, iš prancūzų kalbos išvertęs per 20 kūrinių. Bene daugiausia apdovanojimų yra pelniusi jo 2016 m. išleista eilėraščių knyga „Adatos“, kurios ištraukas, be kitų kūrinių, jis ir pristatė šio poetinio renginio metu.
Pavadinimas „Adatos“, pasak poeto, yra daugiaprasmis. Pirmiausia jis nusako skausmingas būsenas, buvimą tarsi ant adatų, tarp adatų. Taip pat dirglią, ekspresionistinę kalbėjimo manierą, panėšėjančią į nervingą siuvamosios mašinos bilsnojimą, į negrabų siuvinį, kai gyvenimą tenka lopyti. Taip pat adata – dažniausiai moters instrumentas. O moters, stiprios ir valdingos, figūra knygoje yra labai svarbi. Bet drauge adatos, nors duriant ir skausmingos, siejasi ir su gydančia energija, medicina, akupunktūra, taigi, su sanatorija, gydykla, globa.
Nors knygoje dominuoja ritmiški verlibrai, prie jų šliejasi ir haiku, ir sonetai, ir viena eilute nusakomi siurrealistinio pobūdžio poetiniai blykstelėjimai. Ne veltui Dainius Gintalas laikomas poezijos ekvilibristu, išmoningai derinančiu įvairius stilius ir poezijos žanrus, ką jis ir įrodė šio renginio metu egzistencines „Adatos“ temas subtiliai keisdamas žaismingomis „Duokit kelią Begemotui!“ eilėmis, kurias jam skaityti padėjo dvi jaunosios skaitovės iš Butrimonių – seserys Lėja ir Liepa Lukošiūnaitės. Susitikimui skirtas laikas greitai baigėsi, tačiau poetas Dainius Gintalas jį pratęsė tvirtindamas, jog jam visada malonu būti ten, kur jo eilių išties klausoma. Žinoma, prie to prisidėjo ir magiška Šventapetrio kalnelio aura, apgaubusi susirinkusius rimties ir praėjusio laikmečio dvasia, kurioje kaip niekur kitur geriausiai skamba ir tarpsta prasmingas poetinis žodis.
